ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4094&FId=6511&back=home
PAVADINIMAS: [Apie du medinčius]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas žmogus savo pavargusio brolio sūnus už tai, kad jie iškeptos auksinės paukštės po šmotelį mėsos suvalgė, int girią išvežęs, paklaidinęs ir juos ten palikęs. Radęs juos tankumynuose tos girios sargas, užauginęs pas save, išmokinęs gerai šaudyt ir, davęs po šautuvą, paleidęs juos int svietą. Beaidami per girią, sutikę jie zuikę bėgant. Norėję užšaut, bet ta atsiprašius ir davus jiems po zuikutį. Toliau sutikę lapę, vilkę, mešką, levę ir nuo visų gavę po vaiką.
Persiskyrę nuvėję broliai toliau. Vienas, savo žvėrių lydimas, nuvėjęs in karaliaus miestą, o sužinojęs, kad to karaliaus duktė būsianti ant rytojaus smako praryta, nuvėjęs už miesto ant to kalno paskirton smakui vieton, ir jam kovoje su septyngalviu smaku pasisekę jam visas galvas nukapoti. Kadangi pirm to smakas, iš nasrų ugnį leisdamas, buvo ant kalno žoles uždegęs, tai žvėrys, matydamos, kad jų ponui no ugnies galėtų būt blogai, visi šoko, su kojom užmindžiojo ugnį, o paskui negyvo smako kūną sudraskė. Su išgelbėtąja karalaite pasišnekėjęs, tas vaikinas, labai nuvargęs būdamas, atsigulė atsilsėt, o levui pasakė:
Tu, stipriausias apgynėjas, žiūrėk, kad mums miegantiems kas blogo neatsitiktų: stovėk prie sargybos.
Atsigulė ir užmigo sunkiai. Levas atsigulęs sako meškai:
Tu saugok, aš ir migsu.
Meška sako vilkui:
Tu saugok, aš ir migsu, o jei kas bus blogo, tai mane pabudink.
Vilkas sako lapei, o lapė zuikiui: viens kitam liepė saugot ir visi sumigo.
Karaliaus vežėjas, patėmijęs, kad ant kalno viskas aptyko, atėjęs ir radęs visus miegančius, nukirto kardu medinčiui galvą, o tą paną, miegančią paėmęs, nunešė no kalno, kol anoj pabudo iš kieto miego. Pabudusią privertė prisiekt, kad jis ją išgelbėjęs ir kad ji už jo tekėsianti.
Tuo tarpu po ilgo miego pabudo jau ir žvėrys. Zuikis, kaipo bailiausias, pirmiau pabudo. Pabudęs pabudino lapę, lapė vilką, vilkas mešką, meška levą. O kada levas pamatė, kad jau jų ponas negyvas, balsiai suriko an meškos:
Dėl ko mane nepabudinai?!
Meška perdavė atgal toliau, o ant galo visa bėda krito ant zuikio. Žvėrys tuoj norėjo zuikį užmušt, o zuikis sako:
Neužmuškit manęs. Aš žinau už šimto mylių vieną kalną, ten yra tokių šaknelių. Kad tik indėt ponui int burną, tai jis tuoj sugis ir atgis.
Sako levas:
Tai tu bėk ir žiūrėk, kad in dvidešimt keturias valandas parneštum, o kad pasivėlysi, tai aš tave sudraskysu.
Zuikis in tais valandas parnešė tų šaknelių. Tuoj levas pridėjo galvą prie pečių, ale in kitą pusę burna, tuo indėjo jam in burną tų šaknelių tuoj sugijo ir atgijo. Ale žiūri, kad jau pas jį karalaitės nėra.
Na, sako, kol aš miegojau, tai ji mane pametė...
Tada levas jam visą atsitikimą papasakojo. Ale jis apsižiūrė, kad jo burna in kitą pusę. Sako:
Kaip dabar bus? Aš jau būsu kitoks sutvėrimas, kaip kiti.
Levas sako:
Aš kad teip negerai padariau, tai aš galiu pataisyt savo klaidą. Aš mislijau, kad in tą pusę da bus gražiau, o jei teip netinka, tai aš tuoj pataisysu.
Tuoj nusuko tą galvą, apsukęs kita puse indėjo in burną tų šaknelių tuoj sugijo ir atgijo vėl jų ponas.
Dabar, kad uždirbtie sau duoną, išmokino žvėris šokt, tai jis, būdavo, šokina ir turi maisto, ir jam ne teip nuobodu leistie dienas. Beaidamas aplink, atėjo vėl in tą karaliaus miestą rado jau tos karalaitės vestuves su tuom vežėju. Nuėjęs pas karaliaus namus, paliepė žvėrim šokt. Ką pamačiusi karalaitė liepė jį pašaukt su žvėrimis in vidų, pažino jį ir už jo ištekėjo, o apgaviką vežėją sudraskė terp keturių bulių.
Praėjus kokiam ten laikui, jis išjojo in girią medžiot. Sutiko alnę o teip buvo pasivertusi ragana ėmė ją vytis ir nusivijo in tokius tankumynus, kad jau atgal grįžtie negalėjo. Čion toj ragana jį ir visas jo žvėris in akmenis pavertė. Ir tik jo kitam broliui vėliaus pasisekė sugriebtie tą raganą ir juos visus išgelbėtie, o ragana žvėrių sudraskyta.
PATEIKĖJAS: Bendoraitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1906
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 54-55. Nr. 32. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 42
SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 133, Nr. 42
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal