Knygadvario objektas "BsTB 7 133-15 Mitologinė sakmė apie maro deivę" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4172&FId=6622&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Maro laike – kaip apie Gižus, Vilkaviškio pav., pasakoja – vaikščioję po kaimus trys jaunos dailios mergos, gražiai baltai apsirengusios ilgais drabužiais ir, saulei nusileidus, vaikščiodamos iš namų in namus, nežinia, ar vandeniu, ar kuom lašinusios viską. Užėjusios in namus, jos klausę: „Ar yra kas namie?“ – nes visi nog jų slapėsi. Jei kas atsišaukdavo, jos sakydavo: „Kas gyvas, tas teg ir bus gyvas“. O jei kursai neatsiliepdavo, tai jos vėl sakydavo: „Kaip nieks neatsišaukia, tegul ir niekad neatsišauks“. Ir tie išmirė.
In Ožkabalius, sako, maro deivė atkeliavo karietoj su šešetu juodžių. Ji, sako, buvus puikiai juodai insirėdžius ir važinėjus nog namo iki namo. Žmonės išsigandę bėgo in galisodes, varyklus, kasė sau duobes ir inlindę rūkinosi visokioms žolėmis. Kiti girioje slapstėsi. Bet kas dav! Visur ji užlenda, viską aplanko ir atranda – ir čion ji užsuko. Vieniems liept aitie namon ir užkastie numirėlius, kitus kankina. Viename name, tik nežinau kuriam, prieš tai dar visi apsirūkino ir nesibaugino josios. Bet kur tau! Atvažiavo ant kiemo ir siunčia savo vežėją, kad nuneštų pas šulinį pantį... Ant rytojaus marti atėjo vandens, ir nutrūko seilas. Ji dar radus pantį užrišo ir parsinešė namon. Ne po ilgam visi tų namų gyventojai iškrito. Visame kaime liko tik trys broliai Baliūnai. Pamatę jie deivę, važiuojančią per kaimą, išbėgo ant kelio su buožėmis ir pradėjo karietą kultie, norėdami ją užmuštie. Bet ji, iškišus galvą, sako:
– Liko viens, liko!
Ir mosterėjo ranka – štai viens ir guli jau brolis. Bet nog šio laiko – ar išsigandus, ar ką, – ir dingo ji.
Maro laike, sako, išlikdavę tik tie, kurie buvo giriose pasislėpę, ir tie, kurie nuolat sėdėję pas sukurtą iš visokių žolių, patrakų ir t.t. ugnį ir rūkinęsi dūmais.

(Nog Juro B[asanavičiaus] iš Ožkabalių.)

FIKSUOTOJAS: Juras Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 133-134, Nr. 15
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal