Knygadvario objektas "BsTB 13 78-65 Pasakėčia AT 50 [Levas, vilkas ir lapė]" >> "[Levas, vilkas ir lapė]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4267&FId=6717&back=home

PAVADINIMAS: [Levas, vilkas ir lapė]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Ki­tą kar­tą le­vas, žvė­rių ka­ra­lius, ap­sir­gęs slo­goms, tai pas jį vie­ną die­ną vi­si žvė­riai ir žvė­re­liai su­si­bė­gę jo ap­lan­ky­ti, bet la­pė nebu­vu­si. Vil­kas ant jos pa­kerš­tą tu­rė­jęs ir ap­skun­dęs, kad jos nėsą. Žvė­rių ka­ra­lius pri­sa­kęs, kad ant ry­to­jaus ir ji pri­būtų. Vil­kas ant ry­to­jaus ją su­ieš­ko­jęs ir at­grū­dęs pas pa­tį sa­vo ka­ra­lių. Tas gu­lė­da­mas ėmęs bart la­pę:
– Ko­dėl tu va­kar pas ma­ne nepri­bu­vai, ka­da vi­si žvė­riai ir žvė­re­liai bu­vo su­si­rin­kę?
La­pė – ne kvai­la, sa­ko:
– Aš va­kar bė­gio­jau pas dak­ta­rus.
Levs:
– Tai ką jie pa­sa­kė?
La­pė:
– Gi lie­pė tamstai, su šil­ta skran­da ar­ba kai­li­niais ap­siklo­jus, il­gai gu­lėt – li­ga ir par­eis.
Le­vas:
– O kur da­bar to­kią šil­tą skran­dą gausme?
La­pė:
– Gi šit vil­ko užvis ge­riau­si kai­li­niai, tik­tai reik jam tuos nu­ner­ti, ir bus...
Tuoj žvė­rių ka­ra­lius pa­lie­pė sa­vo tar­nams – vi­si cu­pu lu­pu vil­kui skran­dą ir nu­nė­rė.

PATEIKĖJAS: Aloyzas Skėrys

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.78-79. Nr. 65. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 38

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 8

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal