Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4712&FId=7180&back=home

PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Eitvarai yra matomi vakarais ir par visas naktis draikiojas oru. Kai eitvaras pilns eina, tai tamsus, o kad tuščias, tai šviesus. Eitvaro pirmgalys driūts kai buožis, o uodega kai pagaikštis paskui driekias. Kad pulkas žmonių pamato eitvarą einantį ir nieks kits kitam nesirodo, nieks nepasidyvij, tai tuokart visi į jį gal žiūrėt, kol tiktai jis kur nusidriekia. Bet kad tiktai kas pasakys rodydams: „Ot ot, eitvars eina“, – tai tuojaus nė viens nebematys. Kad kas, pamatęs eitvarą einantį, jam pliką subinę parodo, tai tuoj jis ir išmeta tą, ką tik neša. Eitvarai neša piningus, grūdus, sviestą, pieną ir t. t. Bet kad kada tuščias eina, o jam pliką subinę parodo, tai tą utėlėms apleidžia. Teip viena mergelė, pamačius eitvarą einantį, parodė – ir kokį puspūrį ant jos išbėrė utėlių.

PATEIKĖJAS: Stanislovas Slančiauskas

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1900-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 206, Nr. 23
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 23, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.

Spausdinti

Atgal