ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=477&FId=1026&back=home

PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus rankraštis iš J.Žymantienės-Žemaitės rinkinio

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
[KALVIS IR VELNIAI]

Kitą kartą buvo kalvis Jokūbas Jis neturėjo darbo nei iš ko misti.Mislijo parduosiu dūšią velniui. Tuoj ir pardavė. Kaip tik pardavė, tuojau atėjo dievas su šventu Petru, kad jiems brikikę apkaustytų. Jokūbas užmiršo susiderėti už darbą užmokesnį. Dievas išėjo, o kalvis vijose:
– Dieve, dieve! Nesusiderėjome už darbą!
Dievas sustojęs ir klausia:
– Ko nori?
– Aš noriu, kad be mano valios nepaeitų.
Dievas sako:
– Nu, gerai, neeis.
Kalvis pagrįžęs kausto brikelę.
Jau laikas Jokūbui mirti. Atbėga velniukas ir šaukia:
– Jokūbai, Jokūbai! Laikas tau mirti. Jokūbas prašo:
– Ponaiteli, tuojau tuojau. Tik eik į mano sodną pasiskink obūlų.
Be jo valios nebeišeina iš sodno. Sis nubėgęs primušo pritaškė velniuką ligi smerčio.
Potam kitas velniukas atėjęs:
– Jokūbai, Jokūbai! Laikas tau mirti.
– Oi ponaiteli! Prašom sėsties, aš bėgsu čia, tuoj parbėgsu Velniukas paklausė ir sėdos, laukia. Jokūbas išsinešė nagaiką, pripėrė pripėrė teip, kad jis jo bijo iš tolo.
Teip jisai išmušo visus velniukus. Ant galo eina Liucipierius, raišas atšlubavo:
– Jokūbai, Jokūbai! Laikas tau mirti: man tavo dūšios reikia.
– Kad reikia, tai mirsiu. Prašom sėsties, aš bėgsiu pasirėdysiu.
Liucipierius atsisėdo ir laukia. Jokūbas pasiėmė didįjį kūjį, primušo ligi smerčio. Dabar visi velniai jo bijo ir pamatyti.
Jokūbas paseno, reikia jau mirti. Po smerčio eina jis į dangų. Dievas neprijema:
– Pardavei velniui dūšią – eik sau į peklą.
Jokūbas eina į peklą. Kur tau? Velniai iš tolo šaukia, neįsileidžia! Ką jam daryti? Grįžta pri dangaus vartų. Priėjo pri švento Petro ir kiša galvą į dangų pagal pat Petro. O jo buvo labai graži kepurė. Šventas Petras norėjo pagauti, pagrobė ir nuleido į dangų. Jokūbas puolė į dangų* prie savo kepurės, ir po šiai dienai tebėra.

FIKSAVIMO METAI: 1981

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 154-155, Nr. 91

PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 91.

Spausdinti

Atgal