ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4784&FId=7294&back=home

PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
VELINIO KRYŽIUS (iš lietuviškų padavimų). Rašomas su kokia smailia geležine į visas keturias arklio kojų nagas. Kad, kada yra žiema, kūtėje arkliai sušilę, suplukę, tai tada juos velnias joja. [piešinys – penkios penkiakampės žvaigždės] – teip pabraižyt – daugiaus jų velns nebejos.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Pentagrama „Velnio kryžius“ LMD I 1063(45)

PATEIKĖJAS: Juozas Katinas

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1900-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Joniškis, r. sav., , , Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211, Nr. 41

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 41, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: L. Sauka BsTB 12 p. 492 nurodo, kuo LMD I 1063(45) variantas skiriasi nuo skelbiamojo BsTB 12: „Velnio“ vietoj „Velino“; „gelžies vine“ vietoj „geležine“; „kūtėj arklius ima velnias joti (šlapi – sušilę)“ vietoj „kūtėje arkliai sušilę, suplukę, tai tada juos velnias joja“. Po žvaigždučių – parašas: „tai toks velnio kryžius. P. S. Šitas straipsnelis iš lietuviškų padavimų“.

Spausdinti

Atgal