Knygadvario objektas "BsTB 13 157-142 Pasaka AT 315 [Jonas ir Agota]" >> "[Jonas ir Agota]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4845&FId=7393&back=home

PAVADINIMAS: [Jonas ir Agota]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Anot pasakų (n. 23–41, 115–117, 141) varianto, Piktžirnių kaime, Sintautų par., užrašyto, tūlo dieduko ir bobutės sūnus Jonas, su savo seseria Agota paklydęs girioje bemedžiodamas, pirmiausiai pamatęs zuikį, norėjęs jį šauti, bet, zuikiui atsiprašius, nešovęs ir jį vedęsis drauge. Paskui sutikęs lapę, vilką, mešką, levą – visi tie žvėrys atsiprašę, kad nešautų, prižadėdami pagelbą, ir drauge visi septyni tolyn ėję. Dar toliau beainant, sutikę milžiną. Jonas norėjęs jį šauti, bet, tam atsiprašius, nešovė, o pasiėmęs krūvon, visi aštuoni ėję. Persiskiriant su žvėrimis, Jonas gavęs iš jų tokį ženklą: jeigu atsitiktų kokia nelaimė, reikėję jam surikti tik „ai!“, ir visi žvėrys būsią prie jo.
Nakčiai prisiartinus, Jonas su seseria užsuko ant nakvynės į tokią grinčiukę, kur rado dvylikos žmogžudžių motiną, kuri įsileido juos nakvoti. Užmigus žmogžudžiams, Jonas juos visus jų peiliu papjovęs, drauge ir tą jų motiną.
Kelioms dienoms praėjus ir Agotai nuėjus į tą stubelę, kur gulėjo papjauti žmogžudžiai, jai tik slenkstį peržengus, vienas dar pusgyvis žmogžudis tik kapt už kojos ir liepęs paduoti nuo lango stiklinaitę su vaistais. Jai tą stiklinaitę padavus, tas žmogžudis pasitepęs sau tą daiktą, kur buvo įpjauta, paskui ir kitiems patepęs, ir visi stojosi gyvi ir drūti. Jonui tuo tarpu parėjus, žmogžudžiai ant jo užpuolę. Jis surikęs „ai!“, ir visi tie žvėrys atbėgę ir sudraskę juos visus.
Pragyvenęs žmogžudžių namuose tūlą laiką ir radęs jų pinigus, Jonas, išėjęs iš girios, pamatęs dvarą, kur gyvenęs koksai tai ponas su savo dukteria, kurią jam užsinorėjo vesti. Ponas nenorėjęs už jo savo dukters leisti: jis pastatęs sąlygą, kad Jonas nužudytų tuos dvylika žmogžudžių jojo girioje. Jonui prirodžius, kad tie žmogžudžiai jau nužudyti, ponas visgi nenorėjęs dukters leisti. Tada Jonas tik surikęs, ir visi žvėrys atbėgę į to pono dvarą ir gatavi buvę viską sudraskyti. Tas ponas išsigandęs leidęs savo dukterį. O Jonas, tapęs žentu, paskui savo tuos žvėris paleidęs.

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Užrašyta Piktžirnių k., Sintautų parapijoje

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.157-158. Nr. 142. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: P. Kriaučiūno pasakų rinkinys

Spausdinti

Atgal