Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5219&FId=7911&back=home

PAVADINIMAS: 2002 redaguota versija [Apie vieną strielčių ir jo dukterį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
2. APIE VIENĄ STRIELČIŲ IR JO DUKTERĮ

Sykį strielčius išė in girią paukščių šaudyt. Beeidamas išgirdo balsą verkiančio mažo vaiko. Jis, išgirdęs tą balsą, ir nuvė in tą kraštą. O kada prisiartino, tada pamatė, kad ant medžio sėdi vaikas ir verkia. Tada jis inlipo in medį ir nusiėmė tą vaiką. Susimislijęs ir sako:
– Dabar aš užaugysiu jį su savo dukteria.
O tą vaiką ant medžio užnešė paukštis, kap motina sėdė po medžiu ir laikė ant kelių vaiką, o pati užmigo. O paukštis pamatęs paėmė in snapą ir nunešė ant viršūnės medžio.
Pas strielčių buvo kukarka. Ji vieną vakarą pasiėmė viedrus ir pradė nešt vandenį. Ir ji labai ilgai nešė. Tada pamačiusi ta [strielčiaus duktė] ir klausė:
– Kam tu neši tiek daug vandenio? Gali man pasakyt – aš niekam nesakysiu.
Tada toj kukarka ir pasakė, kad ji neša bandenį dėl to:
– Kada tavo tėvas išeis in girią, tada aš in didelį katilą užvirsu vandenį ir onmesu tą mažą vaiką ir išvirsu.
Išgirdus šitą, ta mergiščia nuvėjus in stubą ir pasakė viską tam vaikui, kad
– Ryt, kada išeis mano tėvas in girią, tada ji užvirs katilą su vandeniu, o kada vanduo bus verdantis, tai ateis ji pas tave, paims ir nuneš tave ir inmes in katilą ir išvirs. – Tada ta mergiščia sako jam, kad – Jeigu tu mane nepamesi, tai ir aš tave nepamesu.
O jis sako:
– Aš tave nė dabar nepamesu, bet ir niekad nepamesu.
Tada ji sako:
– Ame in girią pasikavot.
Kada išė in girią strielčius ir kap jau [kukarka] užvirino tą vandenį, ji ir atė in stubą pas jį, norė jau jį inmest in vandenį, ale pamačiau, kad jau nėr vaikų, tada ji labai perpyko ir liepė trim slūginėm vyt ir parsivest namo.
Kada jau jos prisiartino prie vaikų, tada ta mergiščia sako:
– Jeigu tu mane nepamesi, tai ir aš tave niekad nepamesu.
O tas vaiks sako:
– Aš tave nė dabar nepamesu, bet ir niekad nepamesu.
Tada ta mergiščia sako:
– Būk tu kupstu, o aš – rykštė ant tavęs.
Kada priaiartino slūgos ir pamatė, kad daugiau nieko nėr, kaip tik kupstas ir rykštė, tai jos ir nuvė namo.
Kada pamatė, kad parė namo slūgos be nieko, tada ta kukarka klausė:
– O kur vaikai?
O ji buvo ragana. Tada jai atsako:
– O mes radom tik kupstą ir karklo [rykštę] ant to daikto.
O ji sako:
– Raikė jum kupstą perpjaut, o rykštę namo parnešt.
Ir liepė jiem ait ko greičiau. Slūgos nuvė.
Pamatė, kad jau ateina. Tada mergaitė ta sako tam vaikui:
– Aš būsu bažnyčia, o tu būk altorium.
Kada atė slūgos, daugiau nieko nerado, kap tik bažnyčią ir altorių, ir nuvė namo. Parėję namo, pasakė, kad daugiau nieko nerado, kap tik bažnyčią ir altorių. O ta ragana sako:
– Raikė jum bažnyčią ir viską sugriaut.
O paskui jau ir ji pati ėjo.
Kada pamatė, kad jau ateina juos imt, tai ta mergiščia sako:
– Būk dabar tu prūdu, o aš – antis.
Kada atė pas juos ragana, tada ji atsigulė an pilvo ir norė išgert vandenį. Ale antaitė, priplaukus prie kranto, paėmė tą raganą už nosies ir įsitraukė in vandenį ir prigirdė.
Paskui tie vaikai parė namo ir gyveno, pakol nenumirė.

FIKSUOTOJAS: Jonas (sūnėnas) Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Marijampolė, sen., , Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: apie Marijampolę

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 377-379, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 135, Nr. 2

Spausdinti

Atgal