Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5220&FId=7914&back=home

PAVADINIMAS: 2002 redaguota versija [Apie vieną slūginę girioje]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Verkia atsisėdus po medžiu. In tąsyk atlėkė baltas karvelis su auksiniu rakteliu snapely ir prašnekėjo:
– Te tau šitą raktelį. Nuveik į tą medį, atsirakyk – ten rasi gert ir valgyt.
Tada ji nuvėjo pas tą medį ir rado, kap jai sakė karvelis. Kad ji pavalgė, tai ji norė labai pasilsėt. Ir vėl atlėkė tas pats karvelis su auksiniu rakteliu ir liepė atidaryt kitą medį:
– Ir tę rasi drapanų labai gražių ir galėsi išsirinkt, kokių norėsi, drapanų.
Ir vis, kada tik ji paprašo ko, tai vis jai karvelis davė. Ir tep ilgai gyveno.
Sykį atlėkė pas ją karvelis ir sako:
– Ar padarysi vieną darbą, kurį aš tau užduosu?
O ji atsakė:
– Padarysu.
Tada karvelis sakė jai:
– Tu nuveisi į tokią stubą pas tokią raganą. O kap nuveisi į tą stubą, tai ta boba tau sakys „labą dieną“, o tu nė žodžio jai neatsakyk ir toliau aik į tą stubą. Ir rasi tę duris. Ir aik per tais duris – tę rasi labai dikčiai žiedų gražių. Ir nė vieno iš tų žiedų neimk, tik imk tokį žiedą, kur bus visai lygus, ir atnešk jį pas mene ko greičiausia.
Ta tarnaitė nuvė. Ir pamatė ragana ta. Ir sako ta ragana jai:
– Labą dieną.
O ji nieko nesakė ir ėjo tolyn į stubą. Ragana tuojau riktelė ant jos:
– Kur tu aini?!
Ir tuo griebė ragana ją už drapanų – mislijo, kad ją užlaikys. Ale ji išsprūdo iš jos rankų ir nuvė į kitą stubą. Ir tę pamatė dikčiai labai gražių žiedų. Ir ji nė vieno neėmė, tik ieškojo lygaus žiedo ir niekap negalėjo rastie. Ale atnešė ragana į tą stubą klėtką su paukščiu, ir ji tuo paėmė iš rankų tos raganos tą klėtką. Pažiūrė į tą klėtką ir pamatė, kad toj klėtkoj paukštis yra, o snape laiko žiedą tokį, kur ji ieško. Ir ji pasiėmė tą žiedą, nusidžiaugė ir išbėgo lauk. Ji mislijo, kad pas ją atlėks karvelis pasiimt žiedo, o karvelis neatlėkė. Tada ji nuvė vė pas tą medį, laukia karvelio. Ir į tąsyk pamatė, kad šakutės to medžio pasivertė į rankas, ir ji tuo atsisuko ir pamatė, kad tę karaliūnas. Ir jis sako:
– Kad tu mane išgelbėjai iš rankų raganos ir aš tik ant dveijų stundų galėjau pasiverst į karvelį, aš negalėjau pasiverst į žmogų, pakol neturėjau šito žiedo.
Ir paskui persivertė ir arkliai iš medžių, kurie bo ir perversti į medžius. Ir paskui sėdo ant arklių, parvažiavo namo ir gyveno.

FIKSUOTOJAS: Jonas (sūnėnas) Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Marijampolė, sen., , Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: apie Marijampolę

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 379-380, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 135, Nr. 3

Spausdinti

Atgal