Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5359&FId=8135&back=home

PAVADINIMAS: Liaudies medicina, tekstas redaguotas 2004

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Mažas vaikas tankiai turi šerius. Jeigu motina pirm pagimdymo turi madą koja kiaules spardyti, tuomet jos vaikas gimęs turi šerius. Verkia ir verkdamas rąžosi, verčiasi aukštinelkas, tuomet šeriai duria jam į nugarėlę. Reikia paimti kvietienių miltų, įmaišyti skystai su mielėmis, šiltai padėjus įrauginti, tuomet tuo raugalu ištepti skarą ir nuogą vaiką įvynioti, paguldyti, užmigdyti bent ant kelių adynų arba per naktį išlaikyti; paskui su ta visa skara įdėti į šiltą vandenį, išmirkyti minkštai duonos plutikę ir, atmirkus skarai, vaiko nugarėlę trinti su duonos pluta. Ištrynus braukti su ranka per nugarėlę. Jeigu tikrai šeriai yra, tai nugarėlė bus aštri, visų šerių galai išlįs į viršų. Rauginant vaiką kelis sykius, išeis šeriai į tešlą, ir vaikas nebeverks.

PATEIKĖJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė

FIKSUOTOJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ušnėnai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: G. Petkevičaitė rinkinyje „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai” prie Julijos Žymantienės (Žimontienės) pavardės nurodo Ušnėnų sodžių, Užvenčio parapiją, Šiaulių pavietą (LLTI BR F 1-2102 p. 10, t.p. 1911 publikacijoje), nors J. Žymantienė 1900 metais jau buvo išvykusi iš Ušnėnų ir iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės.

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašyta 1905 metų vasario 11 d.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 126, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211-212, Nr. 97
Г. Петкевич. Матерiалы по народной медицинъ литовцевъ. – Живая старина, Ред. В. И. Ламанский, С. Петербургъ: Императорское русское географическое общество, 1911, вып. 2, стр. 167–218. Publikacijos autografas – LLTI BR F 1-2102.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 345, Nr. 97
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. [Raštai]. 5: Literatūros istorija: Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. Kritika. Folkloras. Paruošė A. Žirgulys. V., 1968.
BsTB 12 tomo 448 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo „Raštuose“ spausdintas tekstas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „dažnai“ vietoj „tankiai“. Antro sakinio nėra. „Verkia tuomet“ vietoj „Verkia ir verkdamas“; „ir šiltai“ vietoj „šiltai“; „Paskui“ vietoj „tuomet“; „reikia ištepti“ vietoj „ištepti“; „kelioms adynoms“ vietoj „ant kelių adynų“; „yra“ vietoj „yra buvę“; „Rengiant“ vietoj „Rauginant“; „sueis visi“ vietoj „išeis“. Užrašymo data: 1905.II.11.“

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 3-57 (Liaudies medicina, užrašyta Žemaitės), P. 2

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 4 (G. Petkevičaitės V pluoštas, IV skyrius)
Tai BsTB 12 šaltinis.

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-2102 (G. Petkevičaitės „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai”), P. 47, Nr. VIIc 97

Spausdinti

Atgal