Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=537&FId=1173&back=home

PAVADINIMAS: 1990-1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Per du tyrinėjimo sezonus (1990–1991 m.) piliakalnyje ištirtas 200 kv. m dydžio plotas, papėdės gyvenvietėje – 110 kv. m plotas, o žvalgant piliakalnio aplinką, iškastas 21 šurfas.
Piliakalnyje tyrinėtas pietinis aikštelės pakraštys ties pylimu. Nesuardyto kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose siekia iki 15 cm, o jos vidurio link kultūrinis sluoksnis išvis neišlikęs. Nustatyta, kad piliakalnis buvo įrengtas iki tol negyvenamoje vietoje. Virš įžemio-gelsvo smėlio gerai išsiskiria iki 20 cm storio gelsvai pilkas priesmėlio sluoksnis, žymintis buvusį pirminį žemės paviršių. Vietomis jame pastebėta smulkių angliukų, matyt, prieš pilies statybą paviršius buvo išdegintas. Antrajame plote rastas suanglėjęs 20 cm skersmens medžio kelmas bei sudūlėjusių kelmų pėdsakai. Aikštelės pakraščiai sustiprinti, pylimas suplūktas iš raudono molio. Tyrinėtame plote aptiktas iki 30 cm storio švarus šio molio sluoksnis. Pilkas kultūrinis sluoksnis – vienalytis, su gausiais molio, tinko gabalais. Didžiausias jų siekė 20x12x8 cm dydžio. Nesuardytame kultūriniame sluoksnyje rasti visi negausūs radiniai: du geležiniai arbaletiniai strėlių antgaliai, geležinis įtveriamasis peilis, kito peilio žalvariu kaustyto kriaunos, geležinis keturkampis strypelis suplota viršūne (statybinė detalė), žalvarinė iš 4 dvigubų vielų pinta apyrankė platėjančiais apvaliais galais, žalvarinis žiedas pintu priekiu, žalvarinis keturkampis skardinis apkalas, 56 žiestų puodų šukės, gyvulių kaulai (285 vnt.).
Keramika daugiausia pilkos arba pilkai rudos spalvos, su gausiomis iki 3 mm skersmens akmenukų priemaišomis, 7-9 mm storio sienelėmis. 39% keramikos – ornamentuota, daugiausia 2-4 mm skersmens keturkampiais įspaudėliais. Sprendžiant iš nesmarkiai į išorę atlenktų puodų pakraštėlių, puodų angų skersmuo buvo 10-20 cm, tačiau vyravo puodai su 11-14 cm skersmens angomis. Dugnų skersmuo – 8-11 cm. Iš retesnių šukių rastas pakraštėlis su įkipomis linijomis puoštu voleliu petelių srityje bei dugno fragmentas su ženklu – dviem iškiliomis linijomis.
Iš statybos liekanų ryškesnės stulpavietės ir akmenų grindiniai. Įžemyje užfiksuota 21 stulpavietė. Jos 40-50 cm skersmens, iki 1 m gylio plokščiais dugnais. 5 stulpavietės dvigubos, prie 7 rasti akmenys. Geriausiai išlikusi akmenimis apkrauta 6-oji stulpavietė, turėjo 48 cm aukščio, iki 52x50x29 cm dydžio akmenų vainiką. Stulpavietės, rastos vidinėje buvusių gynybinių sienų pusėje, greičiausiai liudija apie čia buvusias gynybinių galerijų atramas.
Akmenų grindiniai Šeimyniškėlių piliakalniui nėra būdingi, labai suardyti arimų metu. Rastas 2,6x1,8 m dydžio 20 a. piliakalnio savininko iškasta duobė, į kurią sumesta dalis arti kliudžiusių akmenų. Akmenų (iš viso apie 300 vnt.) dydis siekia nuo 7x8x5 cm iki 53x35x30 cm. Išlikę nesuardyti nedideli grindinių fragmentai sudėti iš vidutinio dydžio (iki 32x25x13 cm) akmenų.
Šeimyniškėlių archeologijos paminklų kompleksas egzistavo gana trumpai, per šį laikotarpį nespėjo susidaryti storesni kultūriniai sluoksniai. Visa surinkta medžiaga datuojama 13 a. Istoriniai, archeologiniai ir kalbiniai duomenys leidžia spėti Šeimyniškėlių piliakalnyje stovėjus Mindaugo pilį Vorutą.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Radiniai iš Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.)

FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela

FIKSAVIMO METAI: 1990-1991

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šeimyniškėlių k. (Anykščių raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal