Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=537&FId=1174&back=home

PAVADINIMAS: 1992-1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1992-1993 m. piliakalnyje ištirtas bendras 153 kv. m plotas. Toliau buvo tyrinėjamas aikštelės PV kraštas. Ties šlaito pradžia atidengtas 20x3 m dydžio plotas, apimantis pilies gynybinės sienos išorinę dalį. Visame plote kultūrinis sluoksnis buvo visiškai suardytas arimų. Gynybinės sienos pakraštį žymėjo tik paskiri 7x5x3-50x44x32 cm dydžio akmenys, gulintys ant užplūkto iki 30 cm storio raudono molio sluoksnio. Tarp akmenų rasta atskirų molio tinko trupinių, gyvulių kaulų, žiestos keramikos šukių. Keramika identiška rastai ankstesnių tyrinėjimų metu.
Pietrytinėje dalyje tirtas plotas atsirėmė į pylimą. Tyrinėtoje vietoje pylimas buvo piltas vieną kartą iš gryno raudono molio. Jame pastebėti pilko smėlio su degėsiais sluoksneliai. Pylimo molyje pasitaikė atskirų akmenų.
Pietvakariniame šlaite, laiptų į piliakalnį vietoje, ištirtas 40x2 m dydžio plotas, padarant pilną piliakalnio šlaito pjūvį nuo 1990 m. tyrinėtos vietos iki Volupio upelio slėnio vidurio. Nustatyta, kad jokių žymesnių kultūrinių sluoksnių ar gynybinių įrengimų šlaite nėra. Didžioji šlaito dalis sutvirtinta 10-30 cm storio užplūkto raudono molio sluoksniu. Volupio slėnyje reljefą labai pakeitė 20 a. arimai. Piliakalnio pašlaitėje matoma ryški 3 m pločio viršuje ir 1,5 m aukščio nuo upelio vagos terasa, suformuota iš 3 m storio nuartos nuo piliakalnio viršaus į Volupio vagos pakraštį smėlėtos žemės, kurioje pasitaiko atskirų molio tinko gabalėlių, gyvulių kaulų, puodų šukių. Piliakalnio naudojimo metu (13 a.) Volupio upelio dugnas buvo 1,5 m žemiau dabartinio jo paviršiaus. Per kažkokį nesmarkų pilies puolimą nuo jo sienų nukrito ir įsmego į dumblą apanglėjusių rąstų. Trijų tokių 20 cm pločio sudegusių rąstų liekanos rastos upelio vagos pakraštyje, dar kažkiek degėsių buvo išsklidę apie 1 m pločio juostoje upelio vagoje. Rąstai gulėjo išilgai vagos, pačioje piliakalnio pašlaitėje. Iš virš rąstų susiformavusių žemės sluoksnių matyti, kad piliakalnis naudotas trumpą laiką. Iki pat 20 a. sluoksnių jokių žmogaus veiklos pėdsakų nerasta.
Pietrytinis gynybinio griovio pjūvis buvo analogiškas minėtajam. Pilies egzistavimo metu griovys buvo 0,9 m gilesnis už dabartinį. Jo plačiausia ir giliausia vieta ėjo 2 m pločio kelias. Kadangi griovio dugne žemė sunki (molis), kelio vietoje į jį primesta akmenų. Atidengtas netvarkingas akmenų grindinėlis be jokių radinių.
Pirmajame papilyje tyrinėti jo gynybiniai įtvirtinimai aikštelės ŠV pakraštyje. Padarytas čia matomo pylimo ir griovio pjūvis. Paaiškėjo, kad visi papilio gynybiniai įrenginiai faktiškai yra sunaikinti. Povelėniniame sluoksnyje rasti keli smulkūs molio tinko gabalėliai. Atrodo, kad pirmojo papilio pylimas buvo labai nedidelis, o aikštelę dengė plonas kultūrinis sluoksnis. Viską čia jau sunaikino arimai.
Antrajame papilyje, Š papilio kampe paminklo Mindaugui vietoje rastos čia stovėjusio pastato liekanos. Tikslus pastato dydis nenustatytas, tačiau iš tyrinėjimo duomenų matyti, kad jis buvo ne mažesnis kaip 4x2,5 m. Pastatas buvo iš rąstų. Kultūrinis sluoksnis (apie 20 cm storio, pilkas degėsingas priesmėlis su molio tinko liekanomis) susidaręs tik pastato vietoje. Jame rasti keli gyvulių kaulai, žiestos keramikos šukių iš piliakalnio laikotarpio. Pastatas buvo sudegintas, o jo vieta užplūkta 10 cm storio molio sluoksniu. Molis užpildė ir vidinės sienos apatinio vainiko rąsto vietą, kuri gerai išryškėjo kaip daugiau negu 3,1 m ilgio, 10 cm storio ir 10 m pločio molio linija. Ant užplūkto molio atstatytas greičiausiai analogiškas pastatas. Jo kultūrinis sluoksnis labai apardytas arimų, šviesus, be žymesnių degėsių. Radiniai negausūs, panašūs į rastuosius apatiniame sluoksnyje.
Pastatas, sprendžiant iš kasinėjimų duomenų, buvo gynybinės paskirties. Tai savotiškas nedidelis kampinis bokštelis ar tvirčiau suręstas ir gynybai pritaikytas namelis. Pats papilys greičiausiai buvo apjuostas tik medine užtvara, kurios liekanos jau sunaikintos dirbant žemę. Geriau išlikusiame pietrytiniame papilio pakraštyje, padarius pjūvį, jokių žmogaus veiklos pėdsakų jau nerasta.
1993 m., kasant duobę šiukšlėms antrajame papilyje esančiuose kolektyviniuose soduose, rastas molinis žiestas puodas. Jis, matyt, buvo užkastas jau sudaužytas, nes iš surinktų 29 šukių puodo pilnai sudėti neįmanoma, nors jo matmenys ir forma nustatoma nesunkiai. Tai buvo 14 cm aukščio puodas pūstais peteliais, 16 cm skersmens anga ir 11 cm skersmens dugnu. Jo sienelių storis 8-11 mm, masė pilkai rusva su iki 2 mm skersmens akmenukų priemaišomis. Viršutinė puodo dalis ornamentuota negiliais keturkampiais 4x4 mm dydžio įspaudėliais, išdėstytais vienuolika eilučių. Radinys datuojamas 13 a.
Puodas surastas centrinėje papilio dalyje, kur jokių žymesnių kultūrinių sluoksnių nėra. Matyt, papilio užstatymas buvo padrikas ir retas.
Šeimyniškėlių archeologinių paminklų komplekso paviršius žvalgytas naudojant metalo detektorių. Jokių archeologinių radinių, išskyrus gausias 20 a. antrosios pusės metalines šiukšles, nerasta.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Puodas iš Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.) papilio

FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela

FIKSAVIMO METAI: 1992-1993

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šeimyniškėlių k. (Anykščių raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 90-94

Spausdinti

Atgal