Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=537&FId=1177&back=home

PAVADINIMAS: 2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2000 m. tyrinėta piliakalnio aikštelės ŠV pusėje, visai šalia mažojo pylimo, piliakalnio R papėdėje esančio senojo kelio liekanose abipus Vorelio upelio, fiksuota antrajame papilyje iškasto griovio elektros kabeliui stratigrafija.
Piliakalnio aikštelėje ištirtas 200 kv. m plotas. Buvo surinkta svarbių žinių apie jame stovėjusios medinės pilies gynybinių sienų konstrukciją. Ankstesniam (manoma, Vorutos pilies) laikotarpiui skiriamame sluoksnyje, per 2-3 m nuo dabartinio aikštelės pakraščio aptiktos net 5 didelės – iki 50-60 cm skersmens stulpavietės, kuriose stovėjo iki 1,15 m gylio įkasti mediniai stulpai. Visi jie buvo išsidėstę tiesioje linijoje, atstumai tarp stulpų siekė 1,8-2,4 m. Šie stulpai iš išorės rėmė iš gulsčių rąstų statytą gynybinę sieną, kuri iš vidinės pusės buvo tvirtinama skersiniais rąstais bei nedideliu suplūkto molio pylimėliu. Rekonstruojant pilį, dar nesupuvę rąstai buvo ištraukti, stulpavietės užverstos akmenimis bei užplūktos moliu. Virš esamo paviršiaus buvo suneštas ir supiltas iki 1,1 m storio gryno molio sluoksnis, kuris suformavo dabar matomą aikštelės paviršių. Vėliau ant jo buvo pastatyta didesnė medinė pilis, kurią pagal įvairius radinius galime datuoti 14 a. pabaiga -15 a. pradžia. Kai kurie tyrimų metu aptikti reti radinėliai leido rekonstruoti kai kuriuos vėlesnės medinės pilies statybos aspektus. Molis buvo kasamas iš gilinamų bei platinamų griovių mediniais kastuvais su geležiniais apkaustais. Vienas toks kastuvas sulūžo ir jo lenkto 11,6x2,6 cm dydžio apkausto fragmentą pavyko aptikti supiltame molyje. Molį iš kasamų griovių greičiausiai išnešdavo moterys. Jau tilto vietoje tyrinėtame plote, molyje aptiktas žalvarinis, 2 cm skersmens moteriškas žiedas keturkampiu skydeliu ir užkeistais galais. Šalia mažojo pylimo tyrinėtose vietose būta gyvenamųjų patalpų. Nors jų žymesnių liekanų dėl 20 a. pirmoje pusėje vykdytų intensyvių piliakalnio arimų aptikti nepavyko, kai kurie radiniai leidžia nustatyti net jose gyvenusių žmonių veiklos pobūdį. Pirmiausia tai net du geležiniai žalvariu dengti statinėlės formos 1,6 cm aukščio, 1,8-1,95 cm skersmens svoreliai, kurių svoris yra po 20 g. Jie naudoti svirtinėse svarstyklėse svarstyti brangiajam metalui – greičiausiai sidabrui. Abu svoreliai rasti vienas netoli kito, tai liudija, kad šioje piliakalnio dalyje gyveno pirklys arba muitininkas. Tai, kad aikštelės dalis buvo gyvenama, patvirtina ir į įžemį iki 80 cm įgilinta 1,2 cm skersmens apvali ūkinė duobė, užpildyta pilkai gelsvu smėliu su degėsiais, atskirais akmenimis bei didesniu kiekiu puodų šukių (jų rasta 43 vnt.). Iš kitų radinių pažymėtinas vėlyvuosiuose piliakalniuose retai aptinkamas dirbinys – 8,6 cm ilgio, 3,6x5 mm storio koteliu kaulinė adata ir adiklis su 6x2,6 mm dydžio ovalai skylute. Taip pat rastas geležinis ovalus skiltuvas keturkampiu 6,6x2,5 cm dydžio, 7,4 mm storio lankeliu, žalvarinis 1,2x1,3 cm skersmens žvangutis nulūžusia ąsele, X formos išpjova, aplink ornamentuota dviguba linija, taip pat linija palei išpjovas bei smulkūs geležiniai ir žalvariniai dirbinių fragmentai. Tyrinėtame plote aptikta labai nedaug masinės medžiagos: keramikos bei gyvulių kaulų. Iš viso surinkta 69 žiestos puodų šukės, tarp kurių tik 6 pakraštėliai ir 4 dugnai. 21 šukė ornamentuota įprastu keturkampių įspaudėlių ornamentu.
Kartu su piliakalnio aikštelės tyrinėjimais vyko ir senojo kelio vietos šalia piliakalnio tyrimai. Abiejuose Vorelio upelio krantuose ištirtas 75 kv. m plotas. Tai buvo pirmieji platesni senojo kelio vietos tyrinėjimai Lietuvoje. Čia ketinama atkurti senąjį tiltą per Vorelio upelį. Jo dešiniajame krante, paviršiuje, skersai aiškiai matomo senojo kelio pylimo, šalia 1997 m. tyrinėto ploto, buvo daromas 15 m ilgio pjūvis. Iki 3,5 m aukščio kelio pylimas buvo supiltas iš molio per daugelį kartų (mažiausiai 8 aukštinimo etapai). Jo tvarkymo, remonto ar didinimo etapus tarpais žymėdavo užpilto žvyro sluoksneliai. Tai liudija, kad jau 13-14 a. Lietuvoje bent jau stambių pilių aplinkiniai keliai buvo prižiūrimi ir tvarkomi. Jokių archeologinių radinių kelio pylimo sluoksniuose neaptikta.
Vorelio kairiajame krante padarytas natūralia laikytos kalvelės, į kurią nuo kelio pylimo per Vorelį senovėje rėmėsi medinis tiltas, 15 m ilgio pjūvis. Viršutiniame sluoksnyje šioje vietoje aptiktas vienas rečiau pasitaikantis radinys – beveik sveika, perdegusi 5 cm ilgio, 2,7x2,7 cm skersmens, 81 g svorio geležinė cilindrinė spyna apvaliu korpusu, į šią vietą patekusi greičiausiai iš ardomo papilio kultūrinio sluoksnio. Iš ten pat turėtų būti kilusi ir panašiame gylyje rasta geležinė aprūdijusi su plokštele ir jos gale esančiu užkabinimu 4,2x2,3 cm dydžio diržo sagtis profiliuotais šonais. Šios vietos tyrimai parodė, kad ši kalvelė supilta kasant griovį tarp piliakalnio ir antrojo papilio, kurio vietoje šiuo metu yra kolektyviniai sodai. Iki 3 m storio, mažiausiai per 3 kartus supiltas molio sluoksnis, sparčiai storėjantis upelio link, liudija apie didžiulius žemės kasimo darbus, kurie vyko ruošiant vietą medinei piliai bei ją tvirtinant.
Metalo detektoriumi žvalgant piliakalnio ŠR papėdę į V nuo senojo kelio, vietos paviršiniame sluoksnyje aptiktas 6,6 cm ilgio, 20 g svorio geležinis įtveriamasis arbaleto strėlės antgalis 3,7 cm ilgio plunksna ir geležinės cilindrinės spynos 4,4 cm ilgio fragmentas.
Iškasus 180 cm ilgio, 25 cm pločio, iki 80 cm gylio griovį elektros kabeliui, antrajame piliakalnio papilyje buvo užfiksuota jo stratigrafija. Griovys buvo kasamas papilio šiaurės rytinėje dalyje, apardytoje anksčiau tiesiant kelią, tad jokių kultūrinių sluoksnių jame neaptikta. Griovio tyrimai patvirtino jau anksčiau padarytą išvadą, kad antrajame papilyje kultūrinis sluoksnis yra išlikęs fragmentiškai (greičiausiai buvusių pastatų vietose).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Radiniai iš Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.)

FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela

FIKSAVIMO METAI: 2000

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 47-49

Spausdinti

Atgal