Archeologijos objektas "Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių r.)" >> "2001 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=537&FId=1178&back=home

PAVADINIMAS: 2001 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2001 m. Šeimyniškėlių piliakalni tyrinėjimai vyko ŠV piliakalnio aikštelės gale, šalia mažojo pylimo bei pačiame pylime. Šalia pylimo ištirtas 100 kv. m plotas, aptiktas iki 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis. Čia aptiktos net 4 kupolinių krosnių liekanos. Vienos krosnies vietoje plokščio suskeldėjusio molio tinko plotelio dydis buvo net 96x54 cm. Pakrosniuose aptikta 3 geležinių pjautuvų dalys – įkotė su ašmenų fragmentu ir 2 atskiri geležčių fragmentai, priklausę greičiausiai vienam pjautuvui. Šalia vienos krosnies aptikta ovali 180x150 cm dydžio akmenų krūva, sudaryta iš 140 5x4x3-32x28x21 cm dydžio akmenų, sumestų 1-2 sluoksniais. Greta jų, po 2-3 cm storio perdegusiu rusvo molio tinko sluoksneliu rasta nemažai sudegusių gyvulių kaulų. Įžemyje užfiksuotos trys 20-60 cm skersmens, 75-122 cm gylio stulpavietės. Tyrinėjimų metu pastatų vietose ir jų aplinkoje aptikta palyginti nedaug radinių. Tai įvairių metalinių dirbinių fragmentai – geležinė peilio įkotė ir viršūnė, lystelė, žalvarinė skardelė, 2 g svorio susilydžiusio sidabro gabalėlis, 58 žiestų puodų šukės, 179 gyvulių kaulai. Iš sveikų radinių paminėtini geležinė įtveriamoji 12 cm ilgio, 0,7 cm storio yla, 7,5 cm ilgio darbine dalimi, žalvarinis apvalus išgaubtas 1,3 cm skersmens, 0,3 cm aukščio apkalas su 2 mm skylute bei molinis cilindrinis 3,3 cm skersmens, 1,3 cm aukščio verpstukas su įbrėžtu ornamentu: raižytais spinduliais ir dviem apskritimais viršuje.
Svarbūs piliakalnio aikštelės šiaurės vakariniame gale esančio mažojo pylimo tyrinėjimai. Jis supiltas ir įrengtas per du kartus. Nors jame kiek skirtingų žemių sluoksnių užfiksuota daugiau, tai tiesiog iš skirtingų vietų į pylimą supiltas gruntas. Pylimo gruntas daugiausiai tuščias, be jokių radinių. Pylime aptikti tik 6 dirbiniai. Tai žalvariniai: skardinė segė su iškilių taškučių ornamentu, 3,5 cm skersmens, 1,2 cm pločio lankeliu ir apskrita lieta segė su augaliniu ornamentu, irgi 3,5 cm skersmens, 1 m pločio lankeliu; geležiniai: įtveriamasis 12 cm ilgio peilis 6,7 cm ilgio, 1,5 cm pločio ašmenimis ir 2 kitų neaiškių dirbinių fragmentai. Rastam žalvariniam ažūriniam kabučiui artimesnių analogų rasti nepavyko. Tai 3,2x2,6 cm dydžio, 2,5 mm storio dirbinys, primenantis apverstą M raidę arba Riurikovičių trišakį. Tai, atrodo, bus finougriškos kilmės papuošalas, datuojamas 13 a. Šios pilies laikotarpio pylimas buvo 12 m pločio ties pagrindu bei iki 1,5 m aukščio, supiltas iš pilkai gelsvo smėlio ir rudo molio sluoksnių. Jo išorinėje pusėje buvo iškastas mažiausiai 5 m pločio ir 1,5 m gylio griovys. Įrengiant ankstyvesnį pylimą, į jį supilamam gruntui sutvirtinti naudotas medinis karkasas – išilgai bei skersai kloti medžiai, tarpusavyje sudarantys ne visai taisyklingus keturkampius. Laikui bėgant dauguma šių rąstų supuvo, liko tik tuštumos ar rusvi medžio 6-12 cm skersmens trūnėsiai. Dalis tuštumų molyje išliko iki dabar ir jas atkasus atsiverdavo iki 20 cm skersmens skylės. Šis pylimas viršuje turėjo greičiausiai kombinuotą medinę užtvarą, sudarytą iš statmenai į įžemį įkastų stulpų, pylimo lygyje dar kai kur sutvirtintų akmenimis, rėmusių horizontalių rąstų tvoras, kurių neliko jokių pėdsakų. Statmenai įkastus rąstus buvus liudija 4 ištirtos stulpavietės, kurių skersmuo yra 20-75 cm, gylis – iki 170 cm. Tokių stulpaviečių paliekamos tuštumos ir yra pasakojimų apie piliakalniuose esančius požemius materialus pagrindas (jų žinoma ir apie Šeimyniškėlių piliakalnį). Jokių degėsių ar sunykusių medžių konstrukcijų ankstesniojo pylimo viršuje neaptikta, tai rodo, kad pirmoji piliakalnyje stovėjusi medinė pilis nebuvo sunaikinta, o greičiausiai tik rekonstruota supuvus jos medinėms sienoms. Rekonstrukcijos metu vieni stulpai buvo tiesiog užpilti, kiti – išrauti ir užplūkti moliu. Po šiuo pylimu irgi nerasta jokių ankstesnių žmonių gyvenimo pėdsakų, tai galutinai patvirtino, kad Voruta buvo pastatyta iki tol negyvenamoje vietoje.
Antrasis, vėlesnis dabar matomas pylimas suformuotas kaip pagrindą panaudojant pirmojo pylimo sampilą. Kadangi, antrasis pylimas supiltas aukštesnis (dabar jis siekia 3 m, tačiau jo viršus yra suplokštintas ariant ir seniau galėjo siekti iki 4 m) ir atitinkamai platesnis (pagal tyrinėjimų duomenis jo plotis siekia iki 23 m), siekiant nemažinti aikštelės, jis buvo išplėstas į išorę užpilant čia buvusį ankstesnį gynybinį griovį bei tolėliau iškasant dabar matomą gilų griovį, skiriantį piliakalnį nuo toliau į šiaurės vakarus esančio priešpilio. Iš šio griovio iškastas molis ir buvo pilamas į pylimą. Apie naujos pilies įtvirtinimus kasinėjimų metu duomenų nesurinkta, kadangi jo paviršiniai sluoksniai yra sunaikinti ariant. Galima tik spėti, kad pylimo viršuje stovėjo rentinės konstrukcijos sienos.
Be šių plačių tyrinėjimų, archeologiškai fiksuotos 22 iškastos ar išgręžtos vietos į piliakalnį jo PR šlaite įrengiamų laiptų atramoms (1,16 kvadratinių metrų plotas). Čia geriau išsiskiria tik paviršinis 10-40 cm storio sluoksnis, susidaręs ariant piliakalnį, o įžemis bei pylimą supiltas molis neišsiskiria.
Antrajame papilyje, šalia paminklo Mindaugui ištirtas 40,5 kv. m plotas, kuriame jokių žymesnių kultūrinių sluoksnių nerasta, nors 1993 m. tyrinėjant tą pačią paminklo vietą buvo aptikta 14 a. pastato vieta. Visi antrojo papilio tyrinėjimai rodo, kad kultūrinis sluoksnis jame yra susidaręs tik čia stovėjusių pastatų vietose. Tai patvirtina ir 12 duobių ąžuoliukams tyrinėjimai papilio R krašte (4,6 kv. m plotas), kur tik vienoje iš jų maišytame sluoksnyje rasta žiestos keramikos šukė.
2001 m. lokalizuota 1623 m. Ukmergės pilies teismo knygose minimo Variaus palivarko vieta, kurią E. Volteris (1856-1941 m.) bandė sieti su Vorutos pilimi. Tai dabartinis Pavarių girininkijos pastatas, kuris pastatytas 1862 m. ir savyje talpina senesnio ir mažesnio pastato liekanas. Jis yra 3 km į ŠV nuo piliakalnio. Anksčiau palei Šventąją, visai netoli Pavarių kaimo buvo Šeimyniškėlių kaimo laukai. Taigi šis faktas neprieštarauja Vorutos lokalizavimui Šeimyniškėlių piliakalnyje.

FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela

FIKSAVIMO METAI: 2001

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 70-73

©: Sukūrimas Gintautas Zabiela

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal