Archeologijos objektas "Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo Sostu" >> "1982 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=538&FId=1183&back=home

PAVADINIMAS: 1982 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1982 m. piliakalnio aikštelės PV dalyje buvo ištirtas 134 kv. m plotas. Aptikti du kultūrinio sluoksnio horizontai, datuojami 2 t-mečio pradžia. Viršutinis, smarkiai suardytas kultūrinis sluoksnis buvo rastas 20–45 cm gylyje. Jį sudarė akmeniniai grindiniai, suanglėję nuo gaisro rąstai, perdegęs molio tinkas, nuo buvusių sudegusių pastatų išlikusios stulpų vietos ir nedaug radinių. Minėtini surasti suanglėję grūdai, gulėjo nedidelėmis krūvelėmis. Nustatyta, kad grūdai laikyti mediniuose, o galbūt ir pintiniuose induose. Tarp grūdų vyrauja grikiai.
Antras, žemesnis kultūrinio sluoksnio horizontas nuo viršutinio buvo atskirtas storu supiltiniu smėlio ir molio sluoksniu, kuris buvo aptiktas visoje piliakalnio aikštelėje. R. dalyje minėtas horizontas aptiktas 1,4–1,6 m gylyje, V, arčiau šlaito – 1,6–2,1 m ir P – 1,9–2,15 m. Tuo metu piliakalnio aikštelė labai nuolaidėjo V ir ypač P pusėn. Ji buvo išlyginta tik supylus minėtą smėlio ir molio sluoksnį prieš įrengiant naują (kartu ir paskutinę) pilį.
Žemesniame kultūrinio sluoksnio horizonte rasta daug apanglėjusių rąstų, kurie rodo, jog tuo metu piliakalnio aikštelė buvo tankiai užstatyta pastatais. Vieno tokio pastato liekanas pavyko atidengti plote 9. Atidengtoji dalis, tiksliau pastato kampas, buvo 3,5x3,5 m dydžio. Šiam kultūriniam sluoksniui priklausė ir akmeninės gynybinės sienos liekanos – suvirtę keliais sluoksniais stambūs akmenys. Gynybinė siena ėjo visu aikštelės pakraščiu. 1982 m. atidengtoji dalis buvo 1981 m. ištirtos sienos tąsa. Minėtina neįprastos formos ir dydžio ūkinė duobė, užėmusi 4x5 m plotą. Jos gylis tik apie 40 cm. Šioje juodos, riebios žemės duobėje rasta daug įvairių kaulų, kartais sukritusių krūvelėmis. Atrodo, kad ši duobė galėjusi susidaryti iš susiliejusių mažesnių duobių, perkastų viena per kitą. Iš duobės surinkta apie 3000 kaulų, kuriuos ištyrė V. Danilčenka. Beveik visi kaulai yra naminių gyvulių: 44,8% – stambiųjų raguočių, 37,2% – kiaulių, 17,4% – smulkiųjų raguočių ir tik 0,6% – arklių. Medžiojamų gyvūnų kaulai pasitaikė tik pavieniai. Beveik visi šio sluoksnio radiniai buvo minėtoje ūkinėje duobėje. Tai daugiausia išmesti sugadinti, jau naudojimui netinkami daiktai: cilindrinių spynų dalys, peiliai, įvairūs apkaustai, žalvarinių papuošalų fragmentai, žalvarinio indo dalys, žiestų puodų šukės ir kt.
Negalima nepaminėti ploto 8 įvairaus dydžio neaiškios paskirties duobių, rastų arčiau aikštelės vidurio į R nuo aptartos didžiulės duobės. Išsiskiria 1,6–1,4 m skersmens ir 70 cm gylio duobė 1. Be gyvulių kaulų, pelenų, pačiame dugne pastebėti ryškūs molio ir anglių tarpsluoksniai. Be to, įžemio molyje buvo rasta daug stulpaviečių, kurios daugiausia koncentravosi ploto 8 Š dalyje. Jų būta įvairaus dydžio. Kelios nedidelio 8–10 cm skersmens stulpavietės, remiantis 1981 m. tyrinėjimais, galėtų priklausyti pačiam seniausiam, suardytam kultūriniams sluoksniui.
Chronologiškai abu kultūrinio sluoksnio horizontai beveik nesiskiria. Pagal surastų papuošalų nuolaužas, strėlių antgalius ir žiestą keramiką, puoštą bangelės ir horizontalių linijų ornamentu bei rečiau reljefiniais rumbeliais, jie datuojami 13–14 a.

FIKSUOTOJAS: Regina Volkaitė-Kulikauskienė

FIKSAVIMO METAI: 1984

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų r.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 35-38

©: Sukūrimas Regina Volkaitė-Kulikauskienė

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal