ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=538&FId=1660&back=home

PAVADINIMAS: V. Sirokomlės tyrinėjimų eiga

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
(...) Pasinaudoję dorojo klebono nuoširdumu ir Geisiškių savininko kunigaikščio Cezario Giedraičio bei iždo valstiečių prižiūrėtojo p. Švedavičiaus mums suteikta parama, kartu su dviem čia viešinčiais jaunuoliais iš Vilniaus dvi dienas kastuvais kasinėjome Kernavės kalnus. Šventasis, arba Barščių, kalnas labai intrigavo mūsų vaizduotę, įsiūbuotą atsiminimų apie paskutinįjį Krivių krivaitį, kuris per Lietuvos krikštą pasislėpė Kernavėje su amžinąja ugnimi ir savo dievais. Be abejo, šventųjų čia jis turėjo ant kalno, nes lietuviais, ar po stogu, ar po atviru dangumi, mėgo melstis ant kalnų, kad būtų arčiau dievų. Jų išrinktose šventovių vietose visur matome tą patį grožį, kuris jau ne kartą mus stebino, susidūrus su pagoniškos Lietuvos miestais bei pilimis. Kokios karštos maldos kildavo iš tų kalnų į dangų! Taip čia gražu aplink ir iškilminga, taip liejasi mintys į platų horizontą!
Pradėjome kasti rytinėje kalno pusėje, kur buvo supiltas kauburėlis, tarytum padaryta vieta dievams ir žyniams, o kita kalno dalis palikta liaudžiai. Kasdami pusračiu, kur matėme plytgalių, aptikome to lietuviško Sanctum Sanctorum pamatų žymes, o tarp jų – anglių, galimas daiktas, rodančių, kad čia degintos aukos. Bet, neaptikę jokių ryškesnių praeities pėdsakų, jokio metalo, negalėdami pasiremti netgi pasikeitusiais liaudies padavimais, nes, kaip sakėme, vietinių senbuvių Kernavėje seniai nebėra, pagaliau dar ir dėl to, kad turėjome mažai laiko, liovėmės kasinėję Šventąjį kalną, juoba kad vienintelis čionykštis senis, ir tas pats ateivis mozūras, patikino, jog ant kito kalno, ant Pilies, laimėsime daugiau (...).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Kernavės miestelis (Širvintų r.)

FIKSUOTOJAS: Liudvikas Vladislavas Kondratovičius

FIKSAVIMO METAI: 1860

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 172

©: Vertimas Jūratė Kiaupienė

©: Išleidimas Leidykla „Mokslas“

Spausdinti

Atgal