Archeologijos objektas "Kernavės geležies amžiaus gyvenvietė (Pajautos slėnyje)" >> "1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=540&FId=1182&back=home&back=home

PAVADINIMAS: 1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Ištirtas 1096 kv. m plotas į R ir PR nuo ankstesnių metų perkasų.
Plačiausiai pirmosios Neries terasos pakraštys buvo apgyvendintas senajame geležies amžiuje. Sprendžiant iš surasto ūkinėje duobėje sidabrinio 161-162 m. Marko Aurelijaus denaro, gyvenviečių su grublėtąja keramika pradžia datuojama 2 a. antrąja puse. Išlikęs 5-40 cm storio kultūrinis sluoksnis su daugybe įvairios paskirties ūkinių duobių ir stulpaviečių.
Gyvenvietės dalis, tyrinėta 1996-1997 m., buvo ūkinės paskirties. Čia nerasta gyvenamųjų pastatų su židiniais. Vyravo gamybiniai objektai – įvairios duobės su molio tinku, gargažėmis, keramika. Įdomiausias gamybinis objektas – 1,5-1,9 m dydžio, 90 cm gylio iškasta įžemyje plokščiadugnė duobė-krosnis, kurios sienos ištisai grįstos stambiais akmenimis. Duobės vakariniame krašte tarp dviejų stambių akmenų paliktas 25 cm dydžio tarpas – pakura, prie kurios įžemio smėlis perdegęs iki raudonumo. Kai kurių sienų akmenų gabalai nuo karščio atskilę ir suvirtę į dugną. Duobėje-krosnyje buvo įkritusio molinio perdengimo likučių, o šalia esančioje ūkinėje duobėje taip pat rasta stambių molio tinko gabalų su medinio karkaso atspaudais. Atrodo, kad ši duobė-krosnis buvo taisoma, kruopščiai valoma – joje labai mažai degėsių. Susidaro įspūdis, kad ji buvo naudojama moliniams puodams išdegti. Prie krosnies aptikta ūkinė duobė, pilna stambių, buityje nenaudotų ankstyvosios grublėtosios keramikos laikotarpio dvigubo nupjauto kūgio pavidalo verpstukų, stiklinio žiedo fragmentų. Duobė-krosnis datuojama 2-3 a.
Gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje, ir ypač ūkinėse duobėse, rasta įvairių masinių ir individualių radinių. Gyvenvietėje ryškiai dominavo ankstyvoji grublėtoji keramika. Puodai buvo su pastebimu po grublėtumu brūkšniavimu, o vienas puodas ir su ornamentu ties briaunele. Dalis jų dar išlaikė ir būdingą vėlyvajai brūkšniuotajai keramika briauninę formą. Gerokai mažiau rasta keramikos lygiu paviršiumi bei juodu arba rudu gludintu paviršiumi. Iš daug rečiau pasitaikančių puodų šukių paminėtini keli fragmentai ištisai gnaibytiniu paviršiumi. Individualių radinių nelabai daug, bet jie išraiškingi. Be jau minėtos 2 a. Romos monetos, rasta: antikinis stiklinis žiedas paplatinta priekine dalimi, puoštas ranteliais, smulkūs žalvarinių papuošalų fragmentai, geležinės ylos, žvejybos kabliuko dalis ir kt. Iš molinių dirbinių daugiausia aptikta dvigubo nupjauto kūgio pavidalo verpstukų. Taip pat rasti keli fragmentai vėlyvesnių rantytais šonais verpstukų, keli lipdytiniai miniatiūriniai puodeliai. Gyvenvietė buvo apleista 4-5 a. sandūroje. Tai, kad dar 5 a. pradžioje joje buvo gyvenama, liudija rantyti verpstukai, gnaibytinė keramika. Visiškais nerasta būdingų vidurinio ir vėlyvojo geležies amžiaus pradžios radinių. Vienintelis radinys, kuris gali būti skirtinas šiam laikotarpiui – įsmigęs į įžemio smėlį žalvarinis įtveriamasis strėlės antgalis. Tačiau jis neturi analogijų Lietuvos ir kaimyninių kraštų archeologinėje medžiagoje.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1996-1997

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 82-86

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal