Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=540&FId=1233&back=home

PAVADINIMAS: 1983 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1983 m. buvo išaiškinta nauja atvira geležies amžiaus gyvenvietė. Ji yra apie 400 m į PV nuo piliakalnių, Neries pirmoje viršsalpinėje terasoje. Žvalgant ariamame lauke buvo rasta per 60 kg įvairiausio dydžio gargažių, titnago skelčių, akmeninio kirvelio pentis, grublėtos keramikos, taip pat pavienės brūkšniuotosios keramikos ir žiestų puodų šukių. Buvo ištirtas 60 kv. m plotas.
Tyrinėjimai parodė, kad kultūrinio sluoksnio storis 0,3-1 m. Didesnėje gyvenvietės dalyje kultūrinis sluoksnis smarkiai apardytas ariant laukus. Neišliko jis ir prie pat Neries, o sprendžiant iš ties ta vieta upės dugne randamų gyvulių kaulų ir keramikos, atrodo, kad kultūrinis sluoksnis buvo nuplautas pavasario potvynio metu.
Gerai išsiskyrė du pagrindiniai geležies amžiaus sluoksniai. Apatinis sluoksnis priklauso pirmiesiems m. e. amžiams. Jis geriau išliko tik centrinėje gyvenvietės dalyje. Jame rasta vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos. Puodai buvo lipdyti iš blogos kokybės molio, su gausiomis grūsto granito priemaišomis. Puodų paviršius ryškiai ir gana giliai brūkšniuotas. Puodų būta briauninės formos, angos skersmuo – iki 22 cm, dugno – 10-12 cm. Šiame sluoksnyje surastas ir molinio svarelio artimo Djakovo tipo svareliams, fragmentas. Jis pagamintas iš tos pačios molio masės, kaip ir brūkšniuotoji keramika.
Viršutinis kultūrinis sluoksnis, nors ir apardytas, išliko beveik visoje ištirtoje gyvenvietėje. Šiam sluoksniui priklauso gausi ir įvairi grublėtoji keramika. Aptikta daugiau kaip 300 puodų šukių, gulėjusių ištisais lizdais. Sluoksnio apatinėje dalyje vyravo ankstyvoji pereinamojo laikotarpio (iš brūkšniuotosios į grublėtąją) keramika. Po puodų gruoblėtumu beveik visur pastebimas nežymus paviršiaus brūkšniavimas, o vidinė puodų pusė – brūkšniuota. Savo forma puodai dar kiek primena briauninę brūkšniuotąją keramiką. Visi puodai iš prasto kokybės molio, su stambiai grūsto granito priemaišomis. Viršutinėje sluoksnio dalyje vyravo vėlyvesnė ryškiai grublėta keramika, jau neturinti brūkšniavimo pėdsakų. Puodai statūs, kibiro formos, angos skersmuo – 22-32 cm, dugno – iki 18 cm. Šiame sluoksnyje surasti 5 dvigubi, nupjauto kūgio formos moliniai verpstukai bei 7 cm skersmens, apskritas, plokščias pasvaras iš kalkakmenio. Ypač įdomus 3,1 cm skersmens ir 1,6 cm aukščio verpstukas, kurio šoninės briaunos puoštos įspaustų taškučių eilėmis, o viršutinėje ir apatinėje plokštumoje pastebimas tinklą primenantis raštas. Visuose šurfuose šiame sluoksnyje surastos gargažės (iš viso 90 gabalų), o šurfe 2 būta apardytos krosnelės, iš kurios likę tik pado fragmentai. Be minėtų radinių, viršutiniame kultūriniame sluoksnyje rasta gyvulių kaulų, žuvų žvynų ir ašakų.
Pačiame paviršiuje buvo rastos 7 žiestų puodų šukės, tačiau, atrodo, kad tai atsitiktiniai radiniai, ir ankstyvojo feodalizmo laikotarpyje šioje vietoje vargu ar gyventa.
Ligi šiol surinkti tyrinėjimų duomenys leidžia teigti, kad Kernavės gyvenvietė prie Neries įsikūrė pirmaisiais m. e. amžiais ir egzistavo iki 6-7 a.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1983

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal