ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=540&FId=1366&back=home

PAVADINIMAS: 2003 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2003 m. ištirtas 2122,04 kv. m plotas į V nuo Pajautos upelio žiočių, į Š nuo 1997 m. tyrinėtos senovės gyvenvietės dalies, buvusios J. Rickevičiaus sodybos namų valdoje. Buvo išskirti 3 pagrindiniai apgyvendinimo etapai.
Intensyviausias kultūrinis sluoksnis susidarė 1 t-mečio pradžioje ir pirmoje pusėje. Pirmame etape čia įsikūrė nedidelė neįtvirtinta gyvenvietė su brūkšniuota keramika. Šiam laikotarpiui priklauso vienas apie 1 m skersmens apvalus židinys su pakraštėliu, suformuotu iš molio. Aplink jį koncentravosi briauninių formų brūkšniuotoji keramika, puošta gnaibymo, įkartėlių, duobučių ornamentu. Tai sudaro 14,3 % visos surastos gyvenvietėje keramikos. Gyvenvietė su brūkšniuotąja keramika užėmė nedidelę teritoriją ir tyrimų metu išsiskyrė stratigrafiškai. Kiek vėliau – 2-3 a. sandūroje šioje vietoje išaugo daug didesnė gyvenvietė su grublėtąja keramika. Šiam laikotarpiui priklauso keturi kitokios konstrukcijos židiniai – stačiakampiai su didesniais akmenimis pakraščiuose bei ištisai grįstu akmenimis padu. Šiam laikotarpiui priklauso ir pagrindinė radinių dalis. Dominuoja ankstyvoji grublėta keramika su brūkšniavimo žymėmis. Taip pat rasta nemažai nežymiai profiliuotų nedidelių lipdytų puodų lygiu paviršiumi bei juodos ir rudos gludintos keramikos. Sluoksnyje dominavo dirbiniai, susiję su spalvotų metalų liejimu. Tai rodo gamybinę šios gyvenvietės dalies paskirtį. Rasta net 180 tiglių fragmentų, daug metalo lašelių, keli nuo liejinių nukirsti perliejimai. Iš kitų radinių paminėtini trys geležinės segės lenkta kojele, lazdeliniai smeigtukai, mėlyno stiklo karoliukas, bronziniai cilindrėliai, žiedai, pentinas su kilpele ir sagute, kirvių nuolaužos, peiliai, ylos, moliniai dvigubo nupjauto kūgio verpstukai, trintuvų akmenys ir kt. Įvairiose gyvenvietės vietose rasta 61 kg geležies gargažių. V pakraštyje, apie 60 m nuo artimiausių pastatų, duobėje aptiktos išardytos rudnelės liekanos. Gyvenvietė buvo apleista 5 a., atrodo, gana staiga. Apie tai liudija nemažai rastų sveikų dirbinių. Keli grublėti puodai stovėjo pirminėje padėtyje. Gali būti, kad gyvenimas čia nenutrūko po staigaus priešų antpuolio. Rastas geležinis trisparnis strėlės antgalis, huniškų senienų kompleksui priskirtinas cikadinis emaliuotas apkalas, masyvių kovos peilių nuolaužos. 1 t-mečio antroje pusėje gyvenvietės teritorija buvo apleista. Trumpam į jos vietą sugrįžta tik 1-2 t-mečių sandūroje. Šiam laikotarpiui priklauso kelių lipdytų puodų su bangelės ornamentu fragmentai, pamėgdžiojantys ankstyvąją apžiestą keramiką.Taip pat rasta kol kas pirmoji Lietuvoje šio laikotarpio Čekijos moneta su prakalta skylute (pakabutis). Tai Bretislavo I (1037-1055) sidabrinis denaras, nukaltas po 1050 m.
Tyrimu metu paaiškėjo, kad gyvenvietė (ypač 1 t-mečio pirmoje pusėje) buvo išsidėsčiusi vienkiemių principu ir tarp plotų su intensyviu kultūriniu sluoksniu pasitaikydavo tušti tarpai, skirti gamybinei ūkinei veiklai: dirbamiems laukams, juodosios metalurgijos vietoms ir kt.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 2003

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal