Archeologijos objektas "Kernavės „Žemutinis miestas“" >> "1986 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1192&back=home

PAVADINIMAS: 1986 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1986 m. Pajautos slėnyje, į PV nuo Kernavės piliakalnio IV, vad. Pilies kalnu, melioracinėje tranšėjoje, aptiktos medinio kelio liekanos, akmenų grindiniai, išversti pastatų sienojai. Apie 100 m į P nuo Pilies kalno papėdės melioracijos metu apardytoje zonoje 1986–1987 m. ištirti 8 plotai (bendro 660 kv. m. ploto). Aptiktas 60–160 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskirti 2 užstatymo horizontai, datuojami 13–14 a.
Žemiau jų, 1,5–1,65 m gylyje, durpėse, rastas slaptas medinis kelias – medgrinda, ėjusi per pelkę Š–P kryptimi. Kelias buvo apie 2,4 m pločio, grįstas 7–12 cm storio netąšytais pušiniais rąsteliais suklotais vienas šalia kito, be sijų apačioje. Šalia kelio, durpyne, jokių radinių nerasta. Atrodo, teritorija buvo negyvenama, apaugusi nendrėmis ir kitokia pelkine augalija. Kelio paviršiuje rasta gyvulių kaulų, varinė skardelė ir ankstyvosios grublėtos keramikos puodo pakraštėlis. Radiniai ir bendra stratigrafija leidžia datuoti medgrindą 1 t-mečiu po Kr. Matyt, ji jungė gyvenvietę Neries krante su piliakalniais.
Žemutinis kultūrinis sluoksnio horizontas aptiktas 1,1–1,3 m gylyje nuo paviršiaus ir apie 50–60 cm aukščiau medgrindos. Jis susidarė ant smėlio ir žvyro, sunešto potvynių metu virš durpių. Šiam horizontui priklauso 3,4–4 m pločio gatvė, ėjusi iš ŠR į PV. Gatvė neturėjo jokio grindinio, tik vietomis gulėjo išilgai jos sumesti lentgaliai. Iš abiejų pusių ėjo tvoros iš kas 60–80 cm įsmeigtų 8–10 cm storio pušinių kuolų. Tarpai buvo perpinti plonomis beržo ir juodalksnio kartimis ir šakomis.
Šalia gatvės aptiktos dviejų pastatų liekanos ir vieno vainiko rentiniu įrėmintas šaltinis. 2,6x2,6 m dydžio ūkinės paskirties pastatas su akmenimis grįsta ąsla aptiktas apie 1 m į V nuo gatvės. Žymiai geriau išliko amatininko-kaulo drožėjo dirbtuvėlė plote 4. Tai keturkampis 4,5x3 m dydžio pastatas iš apvalių nužievintų rąstų su grindimis iš storų skeltų lentų. Išliko dalis apatinio vainiko rąstų, grindų sijos ir lentos. Pastatas – vienos patalpos, be krosnies. Kieme į p. nuo pastato rasta laužavietė ir šalia jos buvusi įkasta į žemę statinė su ąžuoliniu dugnu. Joje buvo mirkomi kaulinių dirbinių ruošiniai. Kieme ir pačiame pastate aptikti pjaustyti briedžių, elnių, galvijų ragai, surinkta daugiau kaip 330 kaulo ir rago drožlių, 106 kaulo ir rago dirbiniai, ruošiniai, gamybos atliekos. Gausūs įvairių formų šukų apkalai, peilių kriaunelės, kaulinės vinutės. Iš retesnių kaulo ir rago dirbinių minėtini verpstukai, apvali ornamentuota akutėmis plokštelė, švilpukas. Šalia pastato aptiktos geležinės vienanarės žirklės, peilių fragmentai, apkalai, diržo sagčių liežuvėliai, žalvarinė diržo sagtis, varinis žiedas platesne priekine dalimi, valtelė iš pušies žievės, medinis verpstuko kotelis, kūlė, vinys, kamščiai, krepšelių iš beržo tošies fragmentai, odinio apavo likučiai ir odos skiautelės, žiesta keramika, puošta bangelės ir horizontalių juostų ornamentu. Kultūriniame sluoksnyje buvo gyvulių kaulų, skiedrų, riešutų kevalų, kiaušinių lukštų.
Viršutinį horizontą nuo apatinio skyrė 30–40 cm storio aliuvinės ir deliuvinės kilmės smėlio sluoksnis. Viršutiniame horizonte aptikta 2,7–2,9 m pločio gatvė, ėjusi ta pačia kryptimi virš žemutinio horizonto gatvės bei grįsta akmenimis 1,2 m pločio gatvelė, ėjusi R–V kryptimi. Pagrindinė gatvė vietomis taip pat grįsta lauko akmenimis, turėjo šaligatvį iš netvarkingai sumestų lentgalių ir rąstų. Iš abiejų gatvės pusių buvo tvoros iš įkastų į žemę storų skeltinių pušinių lentų arba sukaltų kuolų. Pirminis tvoros aukštis – apie 1,8 m. Tvoroje plote 1 aptikti 80 cm pločio varteliai į sodybos kiemą. Apie 2 m į R nuo vartelių buvo 5,8x4,2 m dydžio keturkampis, vienos patalpos rąstinės konstrukcijos pastatas, smarkiai apgadintas melioracijos metu. Pastatas turėjo medines grindis ir plūktą iš molio krosnį PR kampe. Kieme, ūkinėse duobėse ir pačiame pastate aptikta keliolika įvairiausio dydžio žalvarinių skardelių, molinių tiglių fragmentų, vielos gabalų, sulaužytų žalvarinių papuošalų ir lazdelių – metalo žaliavos. Aptvertoje iš šonų rąstais ūkinėje duobėje tarp skiedrų rasti odinio apavo likučiai, medinė verpstė su svastikos ženklu, šukos, šaukštas, plūdė iš pušies žievės, geležinis pentinas su žvaigždute. Visa keramika žiesta, puošta bangelių arba horizontalių juostų ornamentu. Vieno puodo dugne įspaustas ženklas – ratas su iškilimu centre ir penkiais platėjančiais stipinais.
Plotuose 2 ir 3 aptikta 4,8x4,8 m dydžio pirtis. Tai vienos patalpos pastatas su 78 cm pločio durimis R dalyje. Jis suręstas iš apvalių nužievintų 17–21 cm storio pušinių rąstų (išliko iki 3 vainikų). Viduje buvo medinės grindys, o PR kampe šalia įėjimo stovėjo krosnis iš lauko akmenų. Pastate aptiktas medinis kaušelis, kieme gulėjo keliolika beržinių vantų.
Plotuose 7 ir 8 buvo 3 rentininės konstrukcijos pastatai, vietomis išlikę iki dviejų vainikų. Plote 7 rasta amatininko liejiko dirbtuvė – 5,8x6,2 m dydžio pastatas su medinėmis grindimis ir plūkta iš molio krosnimi ŠR kampe. Plote 8 aptiktas blogiau išlikęs 4,8x4,8 m dydžio vienos patalpos gyvenamasis namas su plūkta iš molio krosnimi ŠV kampe. Šalia namo ŠR kampo stovėjo 5,6x2,8 m dydžio ūkinis pastatas-tvartelis, padalytas į tris skirtingo dydžio patalpas. Amatininko dirbtuvėje rasta daugiau kaip 200 žalvarinės skardos fragmentų ir vielos gabalų, sulaužytų segių, apyrankių ir antkaklių fragmentų, liejimo atliekų, apkalėlių, kniedžių, segių liežuvėlių, grandinėlių, adata, dvišakis žvejybos kabliukas ir kt. Kieme šalia dirbtuvės rasta keliolika žalvario lašų, 30 molinių liejimo formų žiedams pinta priekine dalimi lieti fragmentų, pasaginėms segėms aguoniniais galais, kabučiams, žvangučiams, kitiems papuošalams. Gyvenamame pastate ir šalia aptiktas kalkakmenio verpstukas, dviejų geležinių cilindrinių spynų fragmentai, peiliai, priekalėlis, žalvarinis žvangutis, akmeniniai galąstuvai, žiesta keramika ir gyvulių kaulai. Visi trys pastatai priklauso vienai sodybai.
Chronologiškai abu kultūrinio sluoksnio horizontai mažai skiriasi. Apatinis datuojamas 13 a. antrąja puse – 14 a. viduriu, viršutinis – 14 a. antrąja puse. (15 a. miestas Pajautos slėnyje jau buvo apleistas, o 16 a. pradžios rašytiniai šaltiniai fiksuoja miesto vietoje pievas).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Radiniai iš Kernavės „Žemutinio miesto”

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1988

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų r.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 137–142

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal