Archeologijos objektas "Kernavės „Žemutinis miestas“" >> "1988–1989 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1194&back=home&back=home

PAVADINIMAS: 1988–1989 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1988–1989 m. apie 100 m į P nuo Kernavės piliakalnio IV, vad. Pilies kalnu papėdės ištirtas 720 kv. m plotas. Aptiktas 60–130 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išryškėjo 2 užstatymo horizontai, datuojami 13–14 a. Geriau išliko žemutinis horizontas, esantis 1–1,13 m gylyje. Didesnę dalį tyrinėtų plotų užėmė amatininko-kauladirbio sodybos sklypas, kurį iš trijų pusių supo atsišakojusi gatvė, vedanti į perėjimą tarp Pilies ir Aukuro kalnų. Nuo gatvės sklypas buvo atitvertas tvora iš vertikalių kuolų, sukaltų kas 0,6–1 m ir horizontaliai perpintų kartimis. Vartai, matyt, buvo Š dalyje, prie gatvės atsišakojimo. P pusėje nuo kaimyno sodybos sklypas buvo atitvertas vertikalių pušinių ir beržinių kuolų tvora.
Sklype aptikti 4 mediniai pastatai. Gyvenamasis namas – dūminė pirkia stovėjo kiemo gilumoje. Tai pailgas, 10,4x4,4 m dydžio, kampais į pasaulio šalis orientuotas pastatas, kapitaline skersine siena padalintas į pirkią ir seklyčią arba kamarą. Pastatas suręstas iš nužievintų pušinių rąstų, sukirstų kampuose, su paliktais išsikišimais – antais. Apatinio vainiko rąstai tašyti, keturkampio pjūvio, aukštesniųjų vainikų – apvalūs. Po pamatinio vainiko rąstais vietomis gulėjo kaladėlės, bet dažniausiai būdavo padedama platesnė už rąstą lenta. Gonkelės ir durys buvo ilgesnėje – PV sienoje. Priemenės nebuvo – iš karto patenkama į pirkią, kurioje šalia priešingos nuo įėjimo sienos išliko kupolinio pečiaus padas. Jis plūktas iš balto molio su akmenimis, iš šonų sutvirtintas lentomis, po apačia buvo padėtas 42 cm skersmens ąžuolinės statinės dugnas. Pirkia buvo 4,8x4 m, seklyčia arba kamara – 4,4x4 m dydžio. Abiejose patalpose rastos lentinės grindys. Pirkios Š kampe stovėjo 27,5 cm skersmens, 19 cm aukščio medinis kibirėlis, šalia gulėjo rankomis nulipdytas puodukas. Pirkioje, sprendžiant iš aptiktų radinių, buvo gaminamas valgis, atliekami darbai, susiję su rago-kaulo dirbinių gamyba, ornamentuojama beržo tošis. Seklyčioje arba kamaroje nebuvo apšildymo, čia mažai rasta rago ir kaulo gamybos atliekų. Matyt, tai buvo mažai naudojama patalpa.
Dirbtuvės buvo arčiau gatvės. Be tyrinėtos 1987 m. dirbtuvėlės kiemo V dalyje, dar viena dirbtuvėlė buvo R dalyje, apie 1 m atstumu nuo gatvės. Tai beveik kvadratinis (3,3x3,2-3,4 m dydžio) pastatas, orientuotas kampais į pasaulio šalis. Įėjimas buvo PR sienoje. Išliko tik 17–19 cm skersmens nužievintas PV sienos apatinio vainiko rąstas bei padėtos po V ir P kampais kaladėlės. Pastatas buvo be krosnies, su lentinėmis grindimis, kurių liko tik balkiai. Pažymėtina, kad jiems panaudotos išardyto pastato gegnės. Kieme šalia pastato, o ir pačiame pastate aptikta kaulo ir rago drožlių, briedžių ir elnių ragų „rožių“, kaulo ir rago dirbinių ruošinių.
Trečia dirbtuvė buvo apie 2 m į Š nuo gyvenamojo namo. Tai keturkampis 4,7x4,1 m dydžio pastatas, orientuotas kampais į pasaulio šalis. Išliko tik patašytos arba perskeltos pusiau 5 pušinės kaladėlės, buvusios po rentinio kampais ir apdegęs R kampo apatinio vainiko fragmentas. Pastatas buvo be krosnies, greičiausiai ūkinės-gamybinės paskirties, nes aplink jį koncentravosi ornamentuoti beržo tošies gabalai.
Be minėtų pastatų, sodybos kieme aptiktos dviejų pašiūrių liekanos. Viena – iš vertikaliai sukaltų kuoliukų ir padėtų tarp jų horizontaliai lentų, gali būti, kad buvo be stogo. Kita pašiūrė – stulpinės konstrukcijos, matyt, su stogu, buvo R kiemo dalyje. Išliko dviejų masyvių vertikalių stulpų liekanos ir grindys iš plačių pušinių lentų. Kaip ir visi pastatai, ši pašiūrė buvo orientuota kampais į pasaulio šalis. Tvartelių kieme neaptikta. Matyt, gyvuliai buvo laikomi aprašytose pašiūrėse arba tiesiog kieme.
Kieme susidaręs 20–30 cm storio skiedrų, žievės, gyvulių mėšlo sluoksnis. Vietomis, kur nuolat telkšojo balos, numesti lentgaliai. Ūkinės duobės buvo kiemo gilumoje, į P nuo gyvenamojo namo.
Pastatuose ir kieme arčiau jų koncentravosi radiniai. Vyravo su pagrindine šeimininko-kauladirbio gamyba susiję radiniai. Surinkta daugiau kaip 15 tūkst. rago ir kaulo drožlių, apie 90 apipjaustytų briedžių ir elnių ragų, daugiau kaip 1000 kaulo ir rago dirbinių, ruošinių ir gamybos atliekų. Gausu įvairiausių formų akutėmis ornamentuotų šukių, balnų, strėlinių ir kitų dirbinių apkalų, peilių kriaunelių ir rankenų, raginių vinučių. Retesni raginiai verpstukai, strėlių antgaliai, adatos, adikliai, įrankis puodams ornamentuoti. Unikalūs – raginiai spaudai beržo tošies ornamentavimui. Du spaudai skirti akučių ornamentui įspausti, vienas – sudėtingam augaliniam ornamentui. Amatininkas ne tik gamino raginius spaudus, bet ir pats puošė jais beržo tošies dirbinius, greičiausiai strėlines. Rasta apie 60 beržo tošies fragmentų, papuoštų 8 skirtingais ornamentais. Be tradicinių akučių kompozicijų, puošta įmantriais ornamentais.
Aptikta įvairių geležinių kauladirbio darbo įrankių: specialūs trumpi peiliai stora nugarėle, rėžtukai, kaltai, skobteliai ir gremžtukai, skylamušiai ir ylos, paprasti ir skrėstuviniai grąžtai. Iš kitų darbo įrankių paminėtini raginiai, akmeniniai ir moliniai verpstukai, dalgis, galąstuvai, akmeninės liejimo formelės dalys. Rastos 4 geležinės cilindrinės spynos, iš jų viena visiškai sveika ir su raktu. Iš papuošalų aptikta stiklo ir emalės karolių, žalvarinių ir alavinių žiedų, žalvarinių plokščiųjų, ažūrinių ir pasaginių gyvuliniais galais segių, diržų sagčių ir apkaustų, trapecinių ir rombinių kabučių, 13 a. pabaigos sidabrinis Liubeko miesto brakteatas-kabutis. Iš medinių namų apyvokos daiktų rasta: šukų, šaukštų ir samtelių, gelda, taip pat skaptuoti ir tekinti dubenys, ližės, įvairios rankenos ir kotai, dėžutės, gorčiai, saikai iš tošies, aukšto cilindro formos tošimi apipintas krepšys iš liepų karnų su rankenomis, virvė iš tokių pat karnų. Šalia gyvenamojo pastato rasta stiklinių indų iš Artimųjų Rytų fragmentų, importinės keramikos šukių. Keramika koncentravosi prie gyvenamojo pastato. Aptikta įvairiausio dydžio žiestų puodų fragmentų, puoštų petelių srityje voleliais, bangelės ir horizontalių juostų ornamentu. Dviejų puodų dugnuose buvo įspausti kryžių primenantys ženklai. Be gana gausių odinio apavo fragmentų (paprastų batų ir naginių), rastos kovos peilio makštys, piniginė, gražiai supintas botagas.
Visame kieme buvo gausu gyvulių kaulų, o šalia dirbtuvės (ne kultūriniame sluoksnyje, o giliau), gulėjo jauno vyro kaukolė su nukirstu antakių lanku.
Ištyrusi gyvulių kaulus (apie 4700 vnt.), V. Danilčenko nustatė, kad beveik visi jie naminių gyvulių: 49,8% – stambiųjų raguočių, 27,4% – kiaulių, 15,7% – smulkiųjų raguočių ir 7,1% – arklių. Medžiojamų žvėrių kaulai sudarė vos 3,3%.
Amatininko-kauladirbio sodyba datuojama 13 a. pabaiga – 14 a. pirmąja puse. Ji sunyko staigiai, gaisro metu, greičiausiai per 1365 m. kryžiuočių puolimą.
Viršutiniame horizonte aptikta 2,8–2,9 m pločio gatvė, vietomis netvarkingai grįsta akmenimis ir lentgaliais. Abipus jos buvo tvoros iš įkastų į žemę skeltų pušinių lentų. Amatininko-kauladirbio kiemas buvo beveik neužstatytas, tik virš apatinio horizonto gyvenamojo namo aptikti sudegusio rentininės konstrukcijos pastato su krosnimi likučiai. Viršutiniame sluoksnyje radinių labai mažai. Tai rodo, kad po 1365 m. gyvenimas Pajautos slėnyje nebuvo toks intensyvus, o po 1390 m. gaisro miestas slėnyje galutinai apleistas.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1990

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 148-152

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal