Archeologijos objektas "Kernavės „Žemutinis miestas“" >> "Pastatų statybos technologija"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1380&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Pastatų statybos technologija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Pastatų statybos technologija nepakito per visą 13-14 a. Statybai daugiausia naudota pušies mediena. Kernavės apylinkių smėlėtose žemėse nuo seno vyrauja pušynai. Į statybos vietą atgabentų rąstų žievė buvo nuskutama. Auksakalio sodyboje, datuojamoje 14 a. antrąja puse, aptikta rąstų žievės nuskutimo vieta. Prieš pradedant statybą, kieme buvo iškasta 2,3 m ilgio, 1 m pločio ir 0,7 m gylio duobė, išilgai kurios padėti du 3-4 m ilgio pušiniai rąstai. Ant jų virš duobės buvo dedami statybai skirti rąstai. Nuskutus žievę, jie buvo tašomi. Baigus statybą, duobė tapo paprasčiausiu šiukšlynu, į ją buvo metamos įvairios buitinės atliekos. Labai sulankstyto geležinio įrankio, skirto medžio žievei skusti, dalis rasta Mindaugo Sosto piliakalnyje. Geležinis 10,4 cm ilgio skobtas aptiktas Aukuro kalno piliakalnyje, trys geležiniai kaltai – Žemutiniame mieste. Pagrindinis darbo įrankis statybose, be abejo, buvo kirvis. Žemutiniame mieste rastas kirvis laikomas ginklu ar dailidės įrankiu. Žemutiniame mieste ir Aukuro kalne taip pat rasta kirvių ašmenų nuolaužų. Nepavyko aptikti pjūklų arba jų fragmentų, nors sienojų galai ir tvorų lentos neretai pastebimos su pjovimo žymėmis. Taip pat nerasta medinių kastuvų liekanų, nors jais viduramžių kernaviškiai, be abejo, turėjo naudotis. Dar vienas retas aptariamojo laikotarpio Lietuvos archeologinis radinys, aptiktas Žemutiniame mieste, - geležinis aukštos trapecijos formos, viršutinėje dalyje užlenktas obliaus peilis.
Sienoms ręsti naudoti daugiau ar mažiau aptašyti, dažniausiai apvalūs 20-30 cm skersmens rąstai. Kruopščiausiai buvo statomi gyvenamieji namai, o tvartų statybai naudoti net rąstai su žieve. Statant pastatą, apatinis vainikas iš nuskustų arba nenuskustų rąstų buvo klojamas tiesiai ant žemės. Kartais po apatiniu vainiku (ypač ten, kur žemės paviršius buvo nelabai lygus) buvo padedamos kaladėlės arba plačios pušinės lentos. Taip pat šiam tikslui buvo panaudojami supjaustyti išardyto seno pastato sienojai.
Sienojams skirtų rąstų viršuje dažniausiai buvo išskaptuojamas 3-4 cm pločio ir 2-3 cm gylio griovelis, kad rąstai susileistų glaudžiau. Tyrinėjimų metu grioveliuose kartais randama termoizoliacijai skirtų samanų, kuriomis buvo užsandarinami plyšiai tarp rąstų.
Rąstams suleisti jų galuose buvo iškertami plokščiadugniai, įgilinti daugmaž per ½ rąsto storio, grioveliai. Buvo paliekami 10-15 cm ilgio išsikišimai – antai. Kartais viršutinių vainikų rąstai arba stogo konstrukcijos buvo sukabinamos specialiais kabliais – skabėmis. Durims, stogams tvirtinti naudotos kaltinės vinys. Pastatų sienos tikriausiai buvo ne aukštesnės kaip 2,5 m.
Mažai galima pasakyti apie lubų ir stogų konstrukcijas. Lubas tikriausiai turėjo tik gyvenamieji namai. Žemutiniame mieste tyrinėjant gyvenamąjį-gamybinį pastatą 10, šalia krosnies griuvėsių aptiktos suvirtusios lentos ir gegnės. Tikriausiai gyvenamoji patalpa turėjo lubas, o dvišlaitis stogas taip pat buvo dengtas lentomis.
Durys buvo įrengiamos pastato p. r. arba p. v. sienoje. Prie durų iš lauko pusės dažnai buvo įrengiamas grindinėlis iš akmenų, o prie pat durų padedamas viršutinėje dalyje išskaptuotas rąsto gabalas – slenkstis. Gyvenamieji namai kartais turėdavo prieangį ar laiptelius. Durys turėjo staktas bei buvo varstomos „bėgūnais“, įleistais į slenkstį ir staktą, arba naudoti primityvūs vyriai. Jos buvo uždaromos sklendėmis su kaištukais, kabliais, rakinamos spynomis.
Beveik nieko nežinome apie langų dydį ir išdėstymą. Tikriausiai į langus dėdavo ištemptas gyvulių pūsles. Langams uždengti galbūt naudoti dirželiais pritvirtinami mediniai skydeliai, fiksuojami kaištukais.
Gyvenamieji pastatai ir daugelis dirbtuvių turėjo medines grindis. Tiesiog ant žemės paviršiaus dedami balkiai, ant kurių dažniausiai statmenai įėjimui klotos iki 7 cm storio, gana plačios (20-40 cm) lentos, dažniausiai pušinės.
Krosnys buvo taip pat įrengiamos tik gyvenamuosiuose pastatuose bei kai kuriose dirbtuvėse. Krosnies pamatą (padą) sudarė apie 2 m dydžio plūkto molio platforma, kurioje buvo akmenų, o kupolas buvo pastatytas iš akmenų ir molio skiedinio arba vien iš molio, arba naudojant medinį karkasą. Ties pakura būdavo tvirtesnis akmenų ir molio skliautas. Viršutinėje kupolo dalyje naudoti smulkesni akmenukai. Prie krosnies, buvusios auksakalio dirbtuvėje, rasta molinių tiglių fragmentų. Tai liudija, kad krosnys naudotos ne tik patalpoms šildyti, bet ir gamybos reikalams.

FIKSUOTOJAS: Manvydas Vitkūnas

FIKSAVIMO METAI: 2005

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 77–80

©: Sudarymas Stanislovas Buchaveckas

©: Sudarymas Jadvyga Barbaravičienė

©: Sudarymas Povilas Krikščiūnas

©: Išleidimas Leidykla „Versmė“

©: Sukūrimas Manvydas Vitkūnas Leidykla „Versmė“

Spausdinti

Atgal