Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1389&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Piniginė apyvarta

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Pinigai, naudoti Kernavėje piniginėms operacijoms atlikti, buvo lietuviški lydiniai ir ankstyvosios monetos. Lietuviškų pusapvalės lazdelės formos sidabrinių lydinių (lietuviškų ilgųjų) lobis aptiktas Pilies kalno piliakalnyje. Keturi lydiniai paskubomis paslėpti ištraukto kuolo duobutėje tikriausiai 1365 m. kryžiuočių antpuolio metu. Apskaičiuota, kad šio lydinių lobio perkamoji galia 14 a. buvo 2–3 žirgai.
Du tokių pačių lydinių fragmentai rasti Aukuro kalno piliakalnyje. Čia pat rastas lietuviškojo ilgojo fragmentas – falsifikatas. Po vieną lietuviškojo ilgojo fragmentą rasta pušyne prie Neries ir atsitiktinai Kernavės-Kriveikiškių kapinyno teritorijoje, šeši – sodybos kieme Aukštutiniame mieste. Tokia piniginių lydinių smulkių fragmentų gausa liudija, kad, plėtojantis prekybai ir mainus vis labiau pakeičiant apmokėjimu pinigais, atsirado didelis smulkaus nominalo pinigų poreikis. Vienas lietuviškojo ilgojo fragmentas atsitiktinai rastas Kernavės-Kriveikiškių kapinyno teritorijoje. Tikėtina, kad ikimonetiniu laikotarpiu į kapus kartais dėta lietuviškų ilgųjų fragmentų.
Neaiškios formos apdegusio ir apsilydžiusio sidabrinio lydinio fragmentas rastas prie Neries, spėjamos prekyvietės teritorijoje. Čia taip pat rasta puikiai išlikusi 1 tipo lietuviška moneta. Analogiška moneta rasta 15–17 a. Kernavės kapinyne. Tame pačiame kapinyne rastos keturios 2 tipo lietuviškos monetos. 4 tipo lietuviška moneta rasta alkvietėje prie Neries, laužavietės pakraštyje. Dar keturios 4 tipo lietuviškos monetos bei viena nenustatyto tipo monetos rastos Kernavės-Kriveikiškių kapinyne. 4 tipo monetos datuojamos 14 a. pabaiga – 15 a. pradžia.
Kernavėje nerasta kitų kraštų monetų, išskyrus 14 a. pirmosios pusės Liubeko miesto brakteatą, kuris, žalvarine kniede pritvirtinus varinę ąselę, buvo naudojamas kaip kabutis. Jis rastas Žemutiniame mieste, kauladirbio sodybos teritorijoje, kultūrinio sluoksnio horizonte, datuojamame 13–14 a. pirmąja puse. Ši moneta Kernavėje tikriausiai nebuvo naudota piniginėje apyvartoje.

FIKSUOTOJAS: Manvydas Vitkūnas

FIKSAVIMO METAI: 2005

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 119–120

©: Sudarymas Stanislovas Buchaveckas

Spausdinti

Atgal