Archeologijos objektas "Kernavės „Žemutinis miestas“" >> "Amatininko-kauladirbio sodyba"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1478&back=home

PAVADINIMAS: Amatininko-kauladirbio sodyba

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Amatininko-kauladirbio sodyba egzistavo 13 a. pabaigoje – 14 a. pirmojoje pusėje ir buvo sunaikinta gaisro, greičiausiai per 1365 metų kryžiuočių antpuolį.
Kauladirbiui priklausė sklypas Pajautos slėnio V dalyje, apie 90 m nuo Pilies kalno piliakalnio papėdės. Sklypas buvo netaisyklingos formos, užėmė apie 900 kv. m plotą. Jo ribos iš trijų pusių – tai atsišakojusi gatvė, vedanti į Š, į perėjimą tarp Pilies kalno ir Aukuro piliakalnio. P dalyje nuo kaimyno juvelyro sodybos amatininko kauladirbio sklypas buvo atskirtas vertikaliai sukaltų į žemę pušinių baslių tvora. Nuo gatvės sklypas buvo iš visų pusių atitvertas primityvia tvora iš baslių, vertikaliai sukaltų į žemę kas 0,6–1 m, į kuriuos horizontaliai įpintos kartys. Įvažiuojamieji vartai į kiemą buvo Š dalyje, prie gatvės atsišakojimo. Visame sklype gana tankiai stovėjo pastatai, atstumas tarp jų 5–6 m. Kiemo gilumoje stovėjo gyvenamasis namas, labai panašus į tradicinę Rytų Lietuvos 17–19 a. pirmosios pusės valstiečių dūminę pirkią. Kauladirbio pirkios sienos iš apvalių rąstų buvo suręstos į kertes, stogas greičiausiai buvęs dvišlaitis. Pailgas, beveik 5x10 m dydžio, kampais orientuotas į pasaulio šalis pastatas kapiteline skersine siena padalytas į dalis: pirkią ir seklyčią arba kamarą. Pirkia, sprendžiant iš sugriuvusių gaisro metu balkių, buvo su lubomis. Joje buvo iš molio plūkta kupolinė krosnis be dūmtraukio. Antroji patalpa – seklyčia galėjo būti be lubų, nešildoma. Abiejose patalpose rastos lentinės grindys. Pirkioje vyko visas gyvenimas: joje buvo gaminamas valgis, valgoma, gaminami rago ir kaulo dirbiniai, bei kiti ūkio darbai. Matyt, pirkioje buvo taip pat ir miegama. Pirkios išplanavimas kiek netradicinis. Etnografiniuose pastatuose krosnis dažniausiai stovi kampe netoli durų. Čia krosnis stovi priešais duris, prie ilgesnės pastato sienos, kiek atitraukta nuo jos. Ji skirta valgiui virti, kepti duonai ir pastatui apšildyti. Krosnis – nedidelė, turi iš šonų lentomis sutvirtintą molio ir akmenų padą. Krosnies kupoliniame skliaute yra anga, nukreipta į durų pusę. Pirkios šiauriniame kampe stovėjo medinis kibiras, rytiniame, matyt, buvo stalas, o palei sienas – suolai, ant kurių miegodavo. Patalpas apšviesdavo iškirsti sienose per pusę rąsto maži langeliai. Tamsiu paros metu žibinta balanomis, kurių nuodėgulių rasta aplink visus pastatus. Apie antros patalpos – seklyčios arba kamaros – paskirtį nedaug tegalima pasakyti. Čia mažai terasta kaulo ir rago atliekų, drožlių, ruošinių ir gatavų dirbinių, nerasta įrankių. Matyt, šioje patalpoje buvo miegama vasarą, čia galėjo būti laikomas maistas, įvairūs namų apyvokos daiktai, skrynios. Aptikta dar viena tradicinė valstiečių gyvenamojo namo detalė. Tai primityvus stogelis virš lentomis iškloto įėjimo į pastatą – būsimųjų gonkelių pradmuo. Šis gyvenamasis namas kauladirbio sodyboje turi nemažai tradicinių elementų, būdingų vėlesnių laikų rytų aukštaičių kaimo architektūrai. Tačiau yra ir skirtumų. Pastatas neturi priemenės – iš karto patenkama į pirkią, o duris nuo lietaus saugo tik primityvus stogelis.
Sodybos šeimininko amatas buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, gal todėl čia visai nerasta žemės ūkio inventoriaus. Tačiau naminius gyvulius jis, kaip ir visi viduramžių Europos miestiečiai, be abejonės, laikė. Specialių tvartų sodyboje nerasta, o naminių gyvulių mėšlo daugiausia yra kiemo ŠR dalyje. Čia, šalia dviejų dirbtuvių, išliko kažkokios pašiūrės liekanos. Joje, matyt, ir buvo laikomi gyvuliai. Sodybos kiemą, ypač plotą šalia pastatų, dengė storas medžių žievės ir skiedrų sluoksnis, vietomis, kur buvo labai šlapia ir po lietaus ilgokai stovėta vandens, gulėjo numesti keli lentgaliai.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1990

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

Spausdinti

Atgal