ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=542&FId=1635&back=home

PAVADINIMAS: 1628 m. senojo miesto vietos paminėjimas

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
(...) Ten, prie pat Neries, buvo parodytas laukas, kuriame anksčiau buvęs senasis miestas, sustota prie didžiojo ežiaženklio, kuris buvo netoli miestelio, prie pat klebonijos; nuo čia prasidedanti riba tarp bažnyčios ir dvaro žemės. Iš ten vyko keliu link Mitkiškių prie kelto, o nuo jo Neries pakrante iki buvusio senojo kelto vietos ir prie ežiaženklio, esančio tarp piliakalnių, kur yra 4-oje fundacijoje minimos kūdros; nuo čia stačiai grioviu, ribojančiu nuo dvaro arimo, iki miestelio galo. Griovį ir dvaro valdytojas pripažino esant riba. Klebonas turėjo du liudytojus, Mscislavlio vaivados Mikalojaus Kiškos valdinius – Jokūbą Hoidastę ir Kasperą Simonavičių, o su jais ir 5 bažnyčios valdinius – Mikalojų Dundulį, Jokūbą Zajančkovskį, Kristupą Dundulį, Steponą Čučuną ir Tomulį Pečukonį, kurie prisiekę sutartinai paliudijo, kad laukas prie Neries, kur senovėje buvęs miestas, priklauso klebonui. Patys liudytojai nei jų tėvai senojo miesto neprisiminė, tačiau protėviai jų tėvams apie miesto vietą buvo pasakoję, o ir pats tas laukas tebesivadina Senuoju miestu; ir seniau buvęs keltas priklausęs kunigams. Klebonas dėl to buvo pasiruošęs prisiekti, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka. Tuo tarpu dvaro advokatas pareiškė, kad klebonas norėdamas atimti iš miestelio arimą prie kelio į Čiobiškį šalia piliakalnio (ant kurio turėdavo sėdėti nuteisti bajorai) net iki Neries, rodąs ne tą ribą. Tai, kas jam pagal fundaciją priklauso, jis ir valdo, be to, fundacijos akte neminimi jokie ežiaženkliai nei ribos. Tam įrodyti buvo pateiktas 1570 m. liepos 7 d. revizorių – Ivano Mikuličiaus ir Mikalojaus Chrzomskio – aktas, atribojantis klebono ir dvaro žemę, kuriame paminėta, kad vietoje dešimtinės klebonui buvo duota pieva link Mitkiškių, kelto link; tai klebonas ir dabar valdo. Dabar nėra jokių ženklų, tačiau klebonui patiko piliakalnis, ant kurio pilies ir žemės teismų sprendimu sėdėdavę bajorai, ir jis jo nori (...).

FIKSAVIMO METAI: 1628

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: 1628 m. Kernavės klebonu buvo paskirtas Jokūbas Puzelevičius. Netrukus jis ėmė bylinėtis su Kernavės valdytoju Mikalojum Ryminskiu dėl žemės valdų ribų, ypač dėl „senojo miesto vietos“.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 162–165

©: Vertimas Algirdas Baliulis

©: Išleidimas Leidykla „Versmė“

©: Sudarymas Stanislovas Buchaveckas Leidykla „Versmė“

©:

©: Sudarymas Jadvyga Barbaravičienė Leidykla „Versmė“

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal