Archeologijos objektas "Kernavės bažnyčių vieta" >> "1989 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=543&FId=1193&back=home&back=home

PAVADINIMAS: 1989 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1989 m. Kernavės miestelio P pakraštyje, apie 30 m į PR nuo dabartinės mūrinės bažnyčios, ištirtas 150 kv. m plotas. Po velėna atidengti antrosios Kernavės bažnyčios, statytos 1739 m. P dalies pamatai. Centrinėje perkasos dalyje, antrosios bažnyčios viduje, 0,4-0,5 m gylyje, rasti ir pirmosios bažnyčios, statytos Vytauto 1420 m., perstatinėtos 1522 m. bei po 1674 m., PV kampo pamatai. Abi senosios bažnyčios buvo medinės.
Pirmosios bažnyčios pamatai yra iš sukrautų viena eile be jokios jungiamosios medžiagos iki 0,5-0,6 m skersmens akmenų. Pamatai išliko tik fragmentiškai, vietomis akmenys išimti. Matyt, jie buvo panaudoti antrosios bažnyčios pamatams. Pirmoji Kernavės bažnyčia buvo stačiakampė, orientuota galais į R ir V. Jos kultūriniame sluoksnyje aptiktos plokščiosios čerpės, vitražų stiklo šukės bei apsilydžiusių švininių rėmelių fragmentai.
Antroji bažnyčia buvo daug didesnė, jos pamatai iš kalkių skiediniu sutvirtintų vidutinio dydžio akmenų ir plytų. Bažnyčia – stačiakampė, 22x11 m dydžio, ilgoji kraštinė orientuota R-V kryptimi. Bažnyčios R gale buvusi daugiakampė apsida. PR bažnyčios dalyje, prie presbiterijos, glaudėsi nedidelė zakristija. Dvi poros ant lauko akmenų stovinčių stulpų laikė stogą. Prie įėjimo, vakarinėje pusėje, buvo siauras prieangis. Bažnyčios grindys lentinės, prieangio grindys – kvadratinių keramikinių plytelių. Atkastieji pamatų fragmentai visiškai sutampa su antrosios bažnyčios 20 a. pradžios nuotraukose matomomis detalėmis.
Bažnyčių tyrinėjimo metu aptikta apie 50 suardytų kapų. Gali būti, kad iki 1420 m. šioje vietoje stovėjo dar mažesnė už pirmąją bažnyčią koplytėlė ir laidota aplink ją, arba tiesiog čia buvo pirmosios Kernavės krikščioniškosios kapinės. Kapai – apardyti, statant pirmąją bažnyčią, bet ypatingai nukentėjo antrosios bažnyčios statybos metu. Seniausi kapai aptikti pirmosios bažnyčios viduje, bet dauguma jų buvo šventoriuje aplink bažnyčią. Geriau išliko tik 5 kapai pirmosios bažnyčios PV kampe ir prie pat P sienos. Kapai yra 40-45, 45-50 ir 50-55 m. 2 vyrų ir 2 moterų bei 4,5-5,5 m. vaiko. Jie rasti 1-1,2 m gylyje, palaidoti lentiniuose karstuose, aukštielninki, galvomis į P (bažnyčios viduje) ir į V (šalia bažnyčios). Visi nesuardyti kapai buvo be įkapių.
Šalia apardytų kapų rasti žalvariniai piniginių apkaustų ir užraktų fragmentai, 15-17 a. monetos. Vėlesnės priklauso antrajai bažnyčiai ir buvo surastos jos viduje, grindų lygyje. Seniausioji moneta aptikta pirmosios bažnyčios viduje. Tai 13,5 mm skersmens 0,442 g svorio sidabrinė moneta. Jos averse – karoliukų apvade žygiuojantis į dešinę irbis, kurio uodega užsibaigia lelija, po juo toks pat, tik dvigubai mažesnis irbis. Reverse – karoliukų apvade dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai. Tai pirmoji tokio tipo moneta, rasta Lietuvoje. Dvi analogiškos monetos buvo aptiktos paslėptame apie 1415 m. Drozdovo (Rūzos r., Maskvos sritis) lobyje ir dar dvi be aiškios radimvietės yra 18 a. Ermitažo kolekcijoje. Kernavėje rasta moneta pateko į kapą (?) dar prieš pirmosios bažnyčios statybą 1420 m. Tad jos chronologija neprieštarauja Drozdovo lobio monetų datavimui.
Be šios unikalios monetos rasti 9 sulipę sidabriniai 1554, 1555, 1558 ir 1559 m. Žygimanto Augusto denarai, 1569 m. dvidenaris bei 1609 m. Zigmanto III Vazos dvidenaris. Viršutiniame sluoksnyje aptikti 3 variniai 1662 ir 1663 m. Jono Kazimiero šilingai, 1774 m. varinis Stanislovo Augusto trečiokas, 1842 m. varinė Nikolajaus I kapeika bei 19 a. antrosios pusės Rusijos varinės kapeikos.
Be monetų rasta negausi 15-19 a. žiesta keramika, stiklo šukės, geležinis peilis, karstų vinys, skardos gabalai. Ištirtame plote nerasta 14 a. ir ankstesnių laikotarpių kultūrinio sluoksnio arba pavienių radinių. Matyt, senosios Kernavės laikais ši vieta dar nebuvo apgyvendinta.

FIKSUOTOJAS: Adolfas Jankauskas Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1989

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 138-140

©: Sukūrimas Adolfas Jankauskas

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal