Archeologijos objektas "Kernavės „Viršutinis miestas“" >> "Osteologinės medžiagos analizė"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=547&FId=1372&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Osteologinės medžiagos analizė

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Faunos liekanų tyrimai suteikia daug informacijos apie medžiojamos ir auginamos faunos raidą, žvėrių ir gyvulių vystymosi dėsningumus Lietuvoje, landšafto ir gyvūnijos, žmogaus ir gamtos santykį, žmogaus įtaką faunai. Osteologiškai tirta medžiaga, 1998-2001 m. iškasta viršutiniame Kernavės mieste. Kasinėjimų metu buvo iškasta 8252 vienetai gyvūnų ir paukščių kaulų bei jų fragmentų. Tiriant iškastą osteologinę medžiagą, naudotasi Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir histologijos katedros osteologijos laboratorijos saugykloje esančia gyvūnų, gyvulių ir paukščių skeletų bei kaulų kolekcija,Tado Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupta medžiojamos faunos kolekcija.
Avies kaulus atskirti nuo ožkos sudėtinga, todėl tyrimo metu buvo vartojamas terminas „avies/ožkos kaulai“. Tačiau pagal atskirus skeleto kaulus galima nustatyti rūšinį avies ir ožkos skirtumą. Ožkos kaulai yra trumpesni ir stambesni.
Tyrinėjant 13-14 a. datuojamame Kernavės mieste aptiktą osteologinę medžiagą, pavyko nustatyti, kad 5427 kaulai priklausė 9 gyvūnų rūšims. 93,94 % kaulų priklausė naminiams gyvuliams, o 0,96 % – laukiniams gyvūnams.
Iš naminiams gyvuliams priklausančių kaulų daugiausia rasta galvijų (42,72 %), kiaulių (22,40 %), avių/ožkų (14,9 %), arklių (12,85 %) ir šunų (1,07 %) kaulų.
Dauguma gyvulių kaulų, kurių būtų galima rasti archeologinėse vietovėse, neišlieka dėl erozinių procesų, vykstančių aplinkoje. Dažniau randama faunos medžiagos, priklausančios stambiems gyvūnams nei smulkiems.
Daugiausiai rasta dantų (22,15 % nustatytų kaulų) ir stuburo slankstelių (15,63 %). Kiti skeleto kaulai sudarė mažą kiekį.
A. von Driesch metodika buvo atlikti iškastų galvijų ir arklių plaštakos bei pėdos kaulų matavimai, norint nustatyti gyvulio lytį bei spręsti, ar jis buvo naudojamas kaip kinkomasis, ar kaip traukiamasis gyvulys. Galvijų plaštakos ir pėdos kaulų matavimo rezultatai palyginti su šių dienų galvijų kaulų duomenimis. Gyvenvietėje aptikti kaulai buvo žymiai smulkesni (190,88 mm) lyginant su šių dienų (226,92 mm) kaulų vidurkiu. Galvijų ūgis įvairavo nuo 82,11 iki 108,34 cm.
Palyginę Kernavės viršutiniame mieste iškastų arklių plaštakų ir pėdų matmenis su Marvelės kapinyne (10-12 a.) iškastų arklių tų pačių kaulų matmenis, matome, kad duomenys mažai skiriasi (Kernavėje plaštakos ilgis vidurkis – 203,66 mm, pėdos ilgis vidurkis – 239,03 mm; Marvelėje plaštakos ilgis vidurkis – 198,72 mm, pėdos ilgis vidurkis – 239,23 mm ). Pagal V. O. Vitt (1952 m.) pateiktus duomenis, arklių ūgis ties gogu siekia 112-144 cm – tai mažo ir vidutinio ūgio arkliai.
Analizuojant laukinių gyvūnų kaulus, pastebėta,kad įvairių skeleto kaulų rasta tik tauro ir briedžio. Kitų gyvūnų – bebro, elnio pavieniai kaulai nesuteikia jokios informacijos ir gali būti traktuojami kaip atsitiktiniai radiniai.
Kernavės 13-14 a. kasinėjimų paukščių osteologinę medžiagą sudarė 87 kaulai ir jų fragmentai. Nustatytos 4 paukščių rūšys: višta, naminė žąsis, naminė antis ir gulbė giesmininkė. Daugiausiai nustatyta vištų kaulų (74,7 %). Paukščių skeleto kaulai labai įvairūs. Dominavo petikauliai, šlaunikauliai ir blauzdačiurnio kaulai. Iškastinėje paukščių kaulų medžiagoje neaptikta galvos, kaklo, pirštų kaulų.

FIKSUOTOJAS: Jurgita Baublienė Linas Daugnora Rasa Trainienė Dalia Vaičiūnienė Snieguolė Veličkaitė

FIKSAVIMO METAI: 2004

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 161-166

©: Sukūrimas Jurgita Baublienė

©: Sukūrimas Linas Daugnora

©: Sukūrimas Rasa Trainienė

©: Sukūrimas Dalia Vaičiūnienė

©: Sukūrimas Snieguolė Veličkaitė

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal