Archeologijos objektas "Kernavės bronzos–ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas" >> "1990-1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=551&FId=1223&back=home&back=home

PAVADINIMAS: 1990-1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1990-1991 m. Pajautos slėnyje priešais piliakalnius atidengtas 600 kv. m plotas. Čia aptiktas kultūrinis sluoksnis su akmens, žalvario ir geležies amžiaus gyvenviečių bei miesto horizontais ir ankstyvojo geležies amžiaus plokštinis kapinynas.
Žalvario amžiaus pabaigoje ir ankstyvajame geležies amžiuje šioje vietoje nebegyventa – čia buvo įrengtas plokštinis kapinynas su degintiniais kapais. Visur rasta pavienių degintinių kaulų – suardytų kapų likučių. Aptikta 18 gerai išlikusių degintinių kapų, kurie buvo 3 tipų. Vienų mirusiųjų kaulai buvo supilti į paprasta duobutes, ant arba tarp keli stambokų akmenų arba į kruopščiai įrengtas akmenų dėžes-krūsnis. Dar kitų degintiniai kaulai supilti į molines lipdytines brūkšniuoti paviršiumi urnas. Kapų duobių kontūrai ne visada ryškūs, nes laidota negiliai. Dažnai iš karto po kultūriniu sluoksniu, datuojamu pirmaisiais amžiais po Kr. Dalį kapų apardė vėlesnių epochų duobės, vieną dengė romėniškojo laikotarpio geležies lydymo krosnelės padas. Kapų duobių forma ir dydžiai labai įvairūs – nuo apvalių arba ovalių 0,4-0,8 m skersmens iki pailgų, aptakiais kampais, iki 1,5-1,8 m ilgio ir 0,8-0,9 m pločio. Duobių gylis nuo 0,2 iki 0,5 m. Krūsninių kapų įrengimui naudota iki 35-40 vidutinio dydžio neskaldytų lauko akmenų, kartais sukrautų palei duobės pakraštį dviem, o vietomis trimis aukštais. Duobių dugnai dažnai taip pat grįsti plokščiais akmenimis. Kai kurių krūsninių kapų viršutiniai akmenys sudarė taisyklingą stačiakampį arba ratą, žymėjusį kapo vietą ano meto žemės paviršiuje. Kapų duobes užpildo kiek tamsesnė smėlinga žemė su pelenais ir pavieniais degintiniais kaulais. Arčiau kapo dugno žemė labai tamsi, vietomis matyti degėsių ir pelenų, atneštų iš laužavietės, dėmės. Degintiniai kaulai švarūs, supilti į vieną arba kelias krūveles duobės dugne, dažniausiai ant plokščių akmenų. Kaulų daug – iki 1-1,5 kg. Pasitaiko ne visais sudegusių stambių kaukolių fragmentų, dantų, nesutrupėjusių slankstelių. Kapų urnose duobės beveik neišsiskirdavo įžemyje. Urnos buvo įstatytos į nedideles duobutes, kurių dugne pasitaikė pelenų, smulkių degėsių. Urnos įvairių dydžių – 18 cm aukščio, dugno skersmuo 8,5 cm, angos – 17 cm, didžiausios – 28 cm. Viršutinėje dalyje urnų paviršius išorėje ir viduje brūkšniuotas įstrižai, įvairiomis kryptimis. Urnų kakleliai profiliuoti S pavidalu, dugnas be priedugnio, per vidurį įgaubtas. Patys indai plonasieniai, prastai išdegti, pagaminti specialiai laidojimui, tačiau forma ir proporcijomis visiškai primena buitinę 1 t-mečio pr. Kr. brūkšniuotąją keramiką. Urnose buvo smulki sudegintų vaikų kauliukų, nerasta jokių įkapių. Įkapių aptikta tik 3 kapuose. Krūsniniame kape 3 tarp sudegintų kaulų rasta labai sunykusi ovali geležinė grandis ir dvi žalvarinės vielos grandelės. Krūsniniame kape 9 ant šalia kaulų buvusio akmens rastas žalvarinis smeigtukas įvijine galvute, pagamintas iš apvalios vielos. Dar viena įkapė – žalvarinis įvijinis antsmilkinis buvo kape 8. Visi šie kapai yra vienalaikiai.

FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas

FIKSAVIMO METAI: 1990-1991

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 103-107

©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal