Knygadvario objektas "BsTB 12 211-41b [Apie karavyko kryžių]" >> "LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5556&FId=8330&back=home

PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Karavyko kryžius daug stato po du, po tris kitam sodžiuj po šiauliškius = pakuršiečius, bet Žemaičiuos ir Lietuvoj 1900 m. vaikščiodams nemačiau.
[piešinys]
P. S. Tie visi yra atspaudinti su paliepimu karališkos vyriausybės. Asu matęs da vieną kryžių su labai daug literų, bet dabar nebegalėjau suieškoti ir būčia čion pabraižęs. Tie visi su daug literų kryžiai sulygsta su tais latviškais liuteriškais burtais, jau Jūsų rankose asančiais.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
BsTB 12 212-41 Karavyko kryžiai Mato Slančiausko tautosakos rinkinyje

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1900-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Joniškis, r. sav., , , Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211-212, Nr. 41
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 41, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: K. Aleksyno pastaba: „Šie „karavyko kryžiai“ J. Basanavičiui kaip papildymas prie latviškų „burtų“ atsiųsti vėliau, po 447 teksto. Užrašai kryžiuose ir prie jų: Partes adversae; Ecce crucem Domini fugite;Vicit leo de tribu Juda; Radix Dovid Alleluja; Šv. karavyko kryžius; Tai tas medalikas švento Benedikto“.

Spausdinti

Atgal