ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=567&FId=1420&back=home
PAVADINIMAS: 1999 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Vykdant KVAD žalomųjų archeologijos vertybių tyrimų programą, 1999 m. LII tyrinėjo kelio žalojamą Šeimyniškėlių (Anykščių raj., Anykščių sen.) senkapį.
1999 m. ištirtas visas pro senkapio teritoriją einantis kelio ruožas 100 m ilgio ir 3 m pločio juosta, besitęsianti maždaug nuo senkapio PV kampo ŠR kryptimi, kiek skersai senkapio V dalimi iš viso 294 kv. m plotas. Iškart po plonu 15-20 cm storio išvažinėtu paviršiniu smėlėtu kelio sluoksniu, virš įžemio ar kiek įgilinti į jį, aptikti griautiniai žmonių kapai ar jų liekanos. Kiek geriau kapai išlikę ŠR senkapio dalyje, kur juos papildomai apsaugojo iki 30 cm storio 20 a. pradžioje supustytos kopos smėlio sluoksnis. Dauguma labai sunykę, išlikusios tik atskiros įkapės ar griaučių dalys. Iš viso išskirta 19 kapų (k. Nr. 37-55, tęsiant ankstesnių tyrinėjimų kapų numeraciją). Kapų duobės stačiakampės, nuo 150 iki 230 cm ilgio ir nuo 55 iki 100 cm pločio. Mirusieji laidoti aukštielninki (išskyrus k. Nr. 37), ištiestoje padėtyje, daugiausia lentiniuose karstuose. Kapuose Nr. 43, 53, 54 galvos srityje aptikta 15-45 cm skersmens akmenų, kurie greičiausiai rėmė čia įkastus medinius kapą žyminčius paminklus (kryžius?). Kapų orientacija svyruoja nuo 95º iki 310º, paprastai laidota PVV kryptimi. Rankos daugiausia sulenktos per alkūnes. 14 kapų buvo įdėta įvairių įkapių. Dažniausiai rasta geležinių įtveriamųjų peilių ir geležinių diržų sagčių. Rečiau pasitaikė kaklo apvarų ir pakabučių, žvangučių bei karolių, žalvarinių apskritų skardinių ir pasaginių segių, amuletų žalvariu kaustytų lokio nagų, žalvarinių įvijinių ir paplatintu priekiu žiedų, žalvarinių žvangučių, žalvarinių grandinėlių, geležinių skiltuvų ir titnagų jiems, akmeninių galąstuvų. Retos įkapės (rasta po vieną) yra akmeninis verpstukas, žalvarinis raktas, žalvarinė trapecijos formos adatinė, žalvarinė apskrita ažūrinė segė. Kape 50 aptiktos 2 monetos Jogailos denarai su dvigubu kryžiumi vienoje pusėje bei Vyčiu kitoje. Prie žalvarinių įkapių kapuose Nr. 39, 50 išliko audinių likučių. Paviršiniame sluoksnyje bei įžemio lygyje aptikta keletas dirbinių iš suardytų kapų: geležiniai karstų vinys, grandys, peilis, žalvarinės skardelės. Šie kapai datuojami 14 a. pabaiga 15 a. Įdomus radinys yra įžemio lygyje aptikti žirgo (?) dantys. Matyt, kad senkapyje dar gali būti išlikusių ir kapų su žirgais liekanų.
Iš visų tyrinėtųjų kapų laidosena išsiskyrė kapas Nr. 37. 130x52 cm dydžio duobėje, 121 cm gylyje nuo dabartinio ir 50 cm nuo pirminio žemės paviršiaus, rasti neblogai išlikę žmogaus griaučiai. Mirusysis palaidotas ant kairiojo šono, suriestoje padėtyje, galva 242º kryptimi. Bendras griaučių ilgis duobėje tik 114 cm, nors palaidotas suaugęs asmuo. Rankos, atrodo, buvo sulenktos per alkūnes, o plaštakos prispaustos prie veido (čia rasta paskirų pirštikaulių) jų ilguosius kaulus iki alkūnių nuardė tiesiais į kapą pataikiusi vėlesnė smėlio duobė. Nugaros srityje, virš dubens kaulų, rasta sunykusi geležinė vinis. Kape įkapių nebuvo. Laidosena bei kaulų išlikimo laipsnis rodo, kad šis kapas iš visų tyrinėtųjų yra vėlyviausias, priklauso, matyt, 17 a. antrajai pusei ar net 18 a. Mirusysis buvo palaidotas tuomet dar žymių kapinių pakraštyje. Apie 18 a. Šeimyniškėlių senkapyje nustota laidoti. Nebeprižiūrimoje teritorijoje, greičiausiai nudegus augalijai, prasidėjo erozija. Tyrinėtoje vietoje užfiksuoti 2 didesni pustymai, suformavę dabar matomą 10 m pločio ties pagrindu, iki 1 m aukščio kopą vakariniame senkapio pakraštyje bei žymiai mažesnę kopą rytiniame pakraštyje. Vakarų vėjai nupustė mažiausiai 0,5 m storio paviršinį smėlio sluoksnį. Paskutinė didžiausia senkapio paviršiaus erozija buvo 20 a. pirmoje pusėje.
FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela
FIKSAVIMO METAI: 1999
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 335-337
©: Sukūrimas Gintautas Zabiela
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas
Spausdinti
Atgal