Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5795&FId=8586&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Sykį buvo gaspadorius, tas turėjo vieną dukterį. O jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi.
O vieną vakarą, kai ji viena buvo, atėjo dvylika razba[i]ninkų. O jie per pamotą pasikasė ir įlindo į vidų. Ale kai viens įlindo, tai ji jo galvą su byle nukirto o jį į vidų įsitra[u]kė, o antrą teip jau – ir teip visus vienuolika. Ir kai dvylikts įlindo, tai jis suprato, kad čia teip jam šlapia buvo, tai jis tra[u]kės atgalio, ir ji jam negalėjo visą galvą nukirst, bet tik pusę, ir jis pabėgo.
Ale ne po ilgu vėl jis atėjo pas tą mergą ant žvalgų. Bet jo visa[i]* nenorėjo, ale kai jos tėvai ją vertė, tai ji turėjo jį imt. O kai ji su juo drauge važiavo, tai jis jai davė savo galvą utinėt. Ir kai jį utinėjo, tai ji rado, kad tik pusė galvos buvo, ale ji nemislyjo, kad tai buvo ans razba[i]ninks.
Kai ji su juo namo parvažiavo, tai jis jai davė į katilą vandens nešt. O buvo čia viena sena žmona. Tos ji kla[u]sė:
– Kam aš turiu teip daug vandens nešt?
Ta žmona jai sakė:
– Tai, manding, tau tas bus. – O ta žmona jai sakė: – Aš tau sakysiu, ką tu turi daryt. Kad tu pas ežerą nueisi, tai tu aprėdyk tą kuolą su tavo drebužiais, paskui tu bėk.
Ir ji teipo padarė.
Dabar tam razba[i]ninkui pailgo, kad ji teip ilgai neateina, ir jis greitai bėga žiūrėt, ką ji teip ilgai veikia. O priėjęs žiūr ir mato, kad kuols. Tai jis suprato, kad čia klasta ir kad ji pabėgusi, ir tuojau su kitais razba[i]ninkais ją ėmė vyt. Ale jie jos tik nerado.
Kai ji jau per girią bėgo ir anie paskui, tai ji užsimetė ant vieno medžo. Ir viens razba[i]ninks su tokiu ilgu pykiu aukšty dūrė ir tropyjo jai į koją, tai pradėjo kraujas bėgt. O jau buvo vakars, ir nieks ją negalėjo matyt. Ir viens iš razba[i]ninkų sakė:
– Ak, tai gražiai lyja!
O kai ją nerado, tai parėjo namo. Namo parėjęs, prie žiburio ans matė, kad jis visas kruvins, ir sakė:
– Tai ta rupūžė čia tik buvo.
Antrą dieną jie vėl ėjo jos ieškot. O ta merga dar vis girio buvo. Ir ji pamatė, kad atvažiavo vežims su lupsnims. Tai ji tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnims. Ir jis ją ėmė.
Tai razba[i]ninkai sutiko tą žmogų ir kla[u]sė jį, ar jis nematė vieną mergą čia einant. Jis sakė:
– Ne.
Ale jie tai nevieryjo ir patys nugriovė tas lupsnis, o tik paskutinę eilę, tą nenugriovė, mislydami, kad ji čia tik nebus. Paskui razba[i]ninkai namo parėjo, o ta merga teip jau.
Ale ne po ilgo tas razba[i]ninks vėl atėjo pas tą mergą. Ale jau dabar visi žinojo, kas jis per viens, o jį sugavo ir nužudė.

FIKSUOTOJAS: August Schleicher

FIKSAVIMO METAI: 1852

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kuršiai, mstl., , Nemano r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kuršiai, Ragainės pavietas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 31-32, Nr. 6
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 6
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda "Lietuvos", 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 122-123
Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag, 1857.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės. Paaiškinimas: visai – orig. skl., Bs. skl. povisam

Spausdinti

Atgal