Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5814&FId=8605&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienam mieste gyveno didiai bagots kupčus, tas turėjo labai gražią dukterį. Tojė nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda.
Apie tą miestą buvo labai didelės girės, tose giriose laikėsi krūvõ dvidešimt keturi razba[i]ninkai. Tų razba[i]ninkų vyresnysis, apie šią mergą girdėjęs, kad ji nenorinti kitokį kaip vyrą su žalia barzda, kla[u]sė savo vyrus, ar jie nežinotų tokio dažo, kuriuom gali barzdą žaliai prisiparbuot. Tie ale jam tuojaus tokio dažo sudabojo. Dabar jis savo barzdą priparbavo, o ir šiaip jis labai švankus vyrs buvo, ir nukeliavo į tą miestą pas tą kupčų, kad jis norįs jo dukterį vest. Tai mergai jis ir labai patiko, teip jis čia pasiliko pernakt.
Ant rytojaus jie susišnekėjo, kad merga pas jį atkelia[u]tų, jis už girios didelį dvarą turįs. Tai mergai jis paženklino, kad ji jotų vis keliu, kol tiltą prijos, už to tilto po kairės pasineštų, o tuo keleliu ji jotų, kol ji jo dvarą prijos. Ši merga apsiėmė tai viską atlikt. Žalbarzdis iškeliavo.
Kupčaus duktė dabar ėmė taisytis ant kelionės, davėsi puikius pyragus pasikept pas savo vėdį nusinešt ir potam išjojo. Prijojo ji tą tiltą, čia yr ir tas kelelis, kaip žalbarzdis buvo sakęs. Ji tuo keleliu jojo į girę. Kaip ji ale toliaus į girę įjojo, teip tas kelelis siauryn, paskiaus tas kelelis visa[i] pasibaigė, tik siaurs takelis buvo, pėsčių einams. Ką jijė dabar darys? Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt, o pėsčia eit. Kaip ji galą ėjo, pamatė ji butelį, prie to butelio durų buvo du liūtai prirakyti. Kai ji prie tų priėjo, ji dabar misly: ar eit, ar ne? Ale tik, kai liūtai nieko nedarė, ji įėjo į vidų. Įėjo į vieną stubą, čia lovos stovėjo ir kelios pūčkos kabėjo prie sienos. Ji, čia apsidairiusi, ėjo į kitą stubą, čia stovėjo stals ir prie balkio kabėjo kurbelis su paukštyču. Tas paukštytis sako jai:
– Kur tu čia atėjai, juk tai razba[i]ninkų buts! Išeit tu dabar negali, kaip tu nori išeit laukan, liūtai tave sudrasko. Ale aš tave pamokysiu. Dabar tu eik atsigulk po lova. Kad tie razba[i]ninkai pareis, tai jie prisigėrę užmigs, tada tu išeik ir išeidama pamesk abiemdviem liūtams po stukį pyrago, tai tu galą nubėgsi.
Teip šijė ir padarė. Ji pasilindo po lova. Rązba[i]ninkai pareina viens pagal kitą ir sako:
– Čia žmogena smird.
Ale šis paukštytis gina, kaip tik gal. Teip jie tik davėsi nusišnekėt. Razba[i]ninkai parsivedė vieną mergą. Vakarienę pavalgę, ėmė jie tą mergą kapot ir pradėjo nuo mažiukų pirštų. Ant vieno ji turėjo žiedą, ir tas pirštas su žiedu nusirito po ta lova, kur šijė gulėjo. Teip ji pirštą paėmusi įsikišo į delmoną. Bet šie razba[i]ninkai, savo darbą atlikę, da sykį pradėjo gert ir teip įsigėrė, kad jie nuo savo griekų nieko nežinojo, ir visi užmigo.
Kaip šijė jau mislyjo, kad jie visi drūtai miegt, ji pakilusi įdavė tam paukšteliui stukelį cukoriaus ir į kožną ranką ėmė po didelį stukį pyrago, išeidama pametė tiemdviem liūtams. Į tą tarpą, kol jie suėdė tai, ji šoko laukan. Ale kaip jie buvo suėdę, kaip jie pradės rėkt – toks rėksmas buvo, kad vis girė skambėjo. Teip šie razba[i]ninkai visi sukilo, jie tuo mislyjo, kad ta merga čia bus buvusi. Jie visi ėmė ją vyt, ale ši tik nubėgo pas savo arklį. Kaip ji užsisėdo, jos toks bėgims buvo, kad ji, kai namo parjojo, tai kai lavons išbalusi buvo iš to išgąsčio ir tuojau atsigulė ir apsirgo.
Šis žalbarzdis savo barzdą tuo nuskuto ir misly, kaip jis tą mergą tik prigaus. Jis ale, trumpai ir gerai pasimislyjęs, pasisteliavo didelius vežimus ir didelius bosus, į tuos bosus jis sulandino po keturis razba[i]ninkus o nuvažiavo pas tą kupčų, lyg kad jis tavoro norįs pirkt, jis ir didelis kupčus iš to ir iš to miesto. Jįs įeis į stubą pas tą kupčų o šiems razba[i]ninkams jis duos žinią, kad visi sumigę bus stubõ, tai jie dugnus išmuštų iš tų bosų ir, atėję į stubą, viską išplėštų ir iškelia[u]dami dar ir tą mergą drauge imtų.
Teip jam stubõ beėsant, to kupčaus bernas, ant dvaro tarp vežimų vaikščiodams, išgirdo balsą vienam bose sakant:
– Kas tai yr? Labai ilgai trunka.
Teip šis bernas, įėjęs pas poną, sako:
– Pon, kas tai yr tuos bosuos, čia žmonės viduj.
Tai šis kupčus tuojau pasisteliavo daug drūtų vyrų, kurie razba[i]ninkus turės tvert. Aną razba[i]ninką stubõ visa[i] į užstalę pasodino, o porą drūtų vyrų už šalių. Tai atėjo ta merga, jam parodė tą nukirstą pirštą su žiedu ir kla[u]sė, ar jis to atsimena. Tai jis tuo numanė, kad jį pažįsta, ir dairėsi, kaip galėtų ištrūkt. Kupčus ale jam tiek čėso nedavė, bet tuo tiemdviem parodė, kad jie turėjo jį tvert. Teip šiuodu jį ir tuo nutvėrė ir tuojaus rankas ir kojas surišo, o jo aule rado ilgą peilį. Kaip jį drūtai buvo surišę, tai ėjo ant dvaro ir anuos paeilėmis sugavo ir nugabeno į kalėjimą. Razba[i]ninkai visi buvo dabar aprūpyti. Ši merga turėjo dabar juos vest į razba[i]ninkų butą. Ji sav tą paukštytį pasilaikė, kitą na[u]dą vargdieniams išdalino, tą butą sudegino, o liūtus kupčus atsiėmė. Razba[i]ninkai kalėjime ir kožnas savo smertį gavo. Teip viskas išgaišyta, ir ta merga daugiaus žalbarzdžio nenorėjo.

FIKSUOTOJAS: Maroldas

FIKSAVIMO METAI: 1852

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kuršiai, mstl., , Nemano r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kuršiai, Ragainės pavietas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 45-48, Nr. 11
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 11
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda "Lietuvos", 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 134-136
Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag, 1857.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės; razbaininkai.

Spausdinti

Atgal