Knygadvario objektas "BsTB 11 364 Vestuvių verkavimas – Rauda ištekiantios [Labas rytelis]" >> "2002 redaguota versija [Labas rytelis]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5840&FId=8631&back=home

PAVADINIMAS: 2002 redaguota versija [Labas rytelis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Ši rauda nu Zarasų pašalio apim kone visą svodbą, ir tikrai tuo žodiu reiktų suprasti ir svodbą. Tame mana išraše to nerasi, nes, idant tą pasiektum, reikia būti patiam pri tų ceremonijų, o aš, kaip žinai Jo sveikata, pagal tūtavimą vienos motriškės išrašiau Kaune, kurian ta nu Zarasų žmona keletą jau metų kaip užklydo, sprukdama (anuog tos pasakos Phedro) nu smarkybės sava pono. Daugel ką asą užmiršus nu apleidimo namų. Ir aš sakau: daug ir aš nebatmenu, [nes] ji ant greitio apsakinėja apė svodbą. Kas da likos, skubinuos išlieti Jo sveikatai, vien tardams, jog daugiau nieks nesupras naudos iš tų palaikų senovės.
Ta rauda yra dideliai garsi [po] Lietuvą ir nu daugelio garbavojama. Taip aš nū atsimenu, kaip anuomet, skaitydams Jo sveikatos „Būde“ apie svodbą, klausytojai atsiliepė: „Tai pašėla to (Jo sv[eikatos]) sudėjims! Ale mat yra nežinota jo Daugamiškių raudos, o tai čia jam pritiktum“. Nesupratau tuokart, kas do rauda būtų. Girdėjau vien besijuokiantius iš lauža, iš vergelės traukiantius petius, iš puikio sumušimo ir suringavimo racijų.
Kalbą steigiaus jų išreikšti, vien rašiau: užot jų par savą pas, visus mažinantius žodius tikt su trijais sumetimais rašiau statiai -elis, -elė, nors jie kalb kai -ealis, -ealė arba it prancūzų eu, kai tai: rytelis – rytealis arba prancūz. ryteulis. Gal taip būt gerai: rytelis.
Pradia raudojimo atsitink abelnai nedėlios rytą, kada jaunoj, arba nuotaka, im, anont tos žmonos, ringtes vinčiavonėn. Aptaisyta sėdas už stala, kur rand padėta stūgas ir didį laužą – vainiką, nu jaunojo atsiųstą. Išvydus tą, suvirkst, suklyk ir im raudoti:

1. Labas rytelis šį gi rytelį, šį gi rytelį Ponui Dievuliui, Ponui Dievuliui, Panai Švenčiausiai.
2. Labas rytelis šį gi rytelį, šį gi rytelį tikram tėveliui, tikram tėveliui ir motinėlei.
3. Labas rytelis šį gi rytelį, šį gi rytelį tikram broleliui**, tikram broleliui ir seserėlei**.
4. Labas rytelis šį gi rytelį, šį gi rytelį visiems susiedėliams, visiems susiedėliams, visiems prietelėliams, visiems prietelėliams ir didiam pulkeliui.
5. Tėveli mana, brangulėli mana, ar pazvalysi šį gi rytelį rūtų vainikėlį sugivytinti, po baltom kojelėm sugimynioti?
6. Motinyte gimdytaite, motinyte ūklataite***, užgiauklinai mani jaunolytę ant didių vargelių, ant gailių ašarėlių.

** Je daugiau est, dauglykie saka, o jegu nėra, tai apsirink sau.
*** Auklotaite.

7. Vargely augau, vargely buvau, didzian vargelin man' motinytė, man' motinytė išgileidė, ažu varga bernelia nutekėjau.
8. Motinyte mana mielaja, kurgi leisi mani jaunolytą, mani jaunolytą? Argi kiemelin pasiuliotų, argi šventaj bažnyčian pasivinčiavotų?
9. Jegu kiemelin pasiuliotų, negispauski mana galvelės, mana galvelės žaliais šilkeliais.
10. Jegu šventaj bažnyčėlė[n] pasivinčiavotų, kad sudūlėtų aukso spilkelis, kad sudulkėtų žali šilkeliai, kadgi sudžiutų žalių rūtų vainikėlis, žalių rūtų vainikėlis ant mana galvelės, kad nenuvažiuočio šventaj bažnyčėlėn.
11. Dėku motinėlei, dėku uklataitei, kadgi suspaudei mana galvelę, mana galvelę žaliais šilkeliais.
12. Dėku tėveliui, dėku uklatajėliui, kadgi pazvalijai šį gi rytelį mana galvelę sugitespausti, sugitespausti žaliais šilkeliais, aukso spilkelėms.
13. Dėku mana visam pulkeliui ir tikram broleliui.

PATEIKĖJAS: Užrašyta iš moters, kilusios nuo Zarasų

FIKSUOTOJAS: M. Miežinis

FIKSAVIMO METAI: 1848-1849

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 364-365
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 54, Nr. 350

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 81, Nr. 1

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 967, Nr. 2

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 968, Nr. 2

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Iš Sim. Daukanto palikimo. Raudos aprašymas, rodos, kilęs apie 1840 m. ir pačiam Daukantui nežinia keno pavestas. Spausdinant pakeista tiktai rašyba, pati gi tarmė palikta. Visur užuot trumposios u rašyta ó, pav., sódejims, óž ir k.

Spausdinti

Atgal