Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5907&FId=8703&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kartą jau pasenęs žmonių abiejėtas, tarp savę kalbėdams, dejava vaikų neturįs ir velyjos:
– Ak, kad tik kūdikį turėtuva, o kad tas ir tei mažas būtų kai muma nykštis.
Tas velyjims išsipildi, ir juodu susila[u]ki jauną sūnelį, tei mažą kai nykštį. O tas ir pasilika toks niužauga. Ir pramini jį nykštuku. Ale tėvai didiai džiaugės, ir buva dėl ko. Tas vaiks pagal kūną, rods, mažas užlika, ale pagal protą šauniai a[u]ga, tėvams didiai buva prė rankas ir daug žingsnių jiems užčėdyja.
Kartą tėvui antrapus upes ariant, motyna dejava:
– Kas mã nuneš tėva pietus?
– O aš! – pasaki nykštuks.
Nešdams prėja upę, ale, įsisėdęs į viršuj paristąjį taurielių, su ša[u]kštu persiyri. Antrapus an kranta išlipęs, nuneši tėvui pietus. Tas skaniai pasivalgęs ir jam ką puode palika. Padugnes išsrėbęs, namo sugrįža. Prėjęs prė upes ir į tuščią puodą įsilipęs, vėl su ša[u]kštu persivari, motynai rykus parnešdams. Todė motyna jį didiai pagyri.
Kitąkart tėvs, ryte anksti į girią eidams, dejava:
– Kas mã prieš vakarą bent* atvežtų vežimą pakirstąsias malkas parvežt?
– O aš! – šauki nykštuks iš po pastalės.
Vakarui preinant, pakinki motyna arklius, įsodina nykštuką į arklia ausį, o tas šukaudams, kur arkliai turį eit, pavažiava į girią pas tėvą. Važnyčias nebuva matyt, ale viens šūkavims, būk vežime kas sėdįs.
Du ponišku, pro šalį eidamu, tai girdėja ir, arty priėjuse, pamati, kai tėvs nykštuką, iš arklia ausies iškėlęs, sau an peties pasodina. Tuodu kla[u]si:
– Ar neparduotum mum tą mažiuką?
Tėvs atsiliepi:
– Kur aš sava sūnų parduosiu!
Ale nykštuks pasistiebęs tėvui į ausį pašnibždėja:
– Tik parduok, aš vėl sugrįšiu!
Anuodu prispyruse kla[u]si:
– Ką prašai už tą mažiuką? Ar nori imt 200 dolerių?
O tik briaukšt briaukšt pinigus ir paskaiti. Tėvs, pinigus susikaušęs, aniemdviem nykštuką atidavi. Tųjų viens, an skrybėlės pasodinęs, jį pasineši, aprokuodams, kiek daug per jį laimėsiąs.
Pakeliui ištrūkt norėdams, pradėja nykštuks prašytis:
– Nukelkite sykį mane an žemes, aš ilgiau netrivoju.
Tuodu atsiliepi:
– Daryk, ką darąs, an žemes nesodysim, mum šiaĩ pabėgtum.
– Aš kitaĩ nepratęs, kai an žemes, tik nukelkita! Kai galėč jumdviem pabėgt, juk ve[i]k pavytumėta.
Tai viens tų dviejų antram prikalbėja:
– Pale[i]sk jį an žemes, nepabėgs!
An žemes būdams, nykštukas neva ieškoja užvėjas, ale, pelės olą radęs, šmukšt įlinda ir pasislėpi. Tuodu ilgai ieškoja jo, ale nerada, galia[u] jau sutema – turėja duoti pakajų.
O nykštuks, iš anųdviejų nagų ištrūkęs, an namų link droži. Ale, no lapės bėgdams, an vilka užbėga. Vagys, keliu eidami, jį susigava ir drauge ėmės, karaliaus skarbnyčią apvogt susitarę. Jie priverti nykštuką pro plyšį į karaliaus skarbnyčią įlįst ir jiems pinigus pro langą išmest. Jam protamso belendant į paločių, užmati jį viens sargų ir tari kitam:
– Ei, tik žiūrėkie, kokia pelė į paločių įbėga! Nepaskubau nė gerai pamatyt, šiaĩ būč primušęs.
Į skarbnyčią įlindęs, atrada pinigų krūvas ir, dorelį pro langą išmetęs, šauki:
– Ar jau gana?
Vagys pabūgę galą pabėga ir po valandos pasidrąsinę ir vėl prėję grumena:
– Tik nerėkauk, šiaĩ visus žmones bute pribudysi.
Ale nykštuks, vėl dorelį išmetęs, da smarkiau surika:
– Ar jau gana?
Vagys vėl galą nubildėję ir vėl išdrįsę sugrįža jį koliodami, kad nerėkautų. Ale ans su jais vis tą patį vari, kol karalius pabudęs an to šauksma atsiskubina. Ale, sava skarbnyčią atrakinęs, nieka nemati ir nerada. Nykštuks, jam ateinant, kampe pasilindęs po doreliu kiūtoja. Karalius grįža į sava patalą, o nykštuks vėl dorelius pro langą vis rėkaudams mėti. Ir antrą, ir trečiąkart karalius atėja pažiūrėt, ale nieka nemati, tik kimų balsą girdėja:
– Ieškok! Aš čia! Aš čia! – o nieka nemati.
PaskiaĮuj nykštuks pro atdarąsias duris nematant išsprūda ir pabėga. O vagys buva jau seniai pakūrę*. Nakties tamsõ nematydams kelia, paklyda ir, šieno kupetą tę atradęs, įsilinda ir užmiga. Miegantį su šienu merga paėmus karvei ir nuneši, o ta, godingai rydama, ir mažiuką praryja nekramčius.
Išsibudinęs pasijuta tamsio vieto ėsąs ir suprata karves pilve tupįs. Vėdaruos belandžiodams, karvę apsargina. Pons tą pamušt turėja. Padėtąjį skrandį, kuriam nykštuks da lindoja, ubags pavogi. Nykštukui barantys, pametęs pabėga. Dabar begulintį vėl išalkęs vilks praryja. Potam an nykštuka prikalbėjima į jo tėvo kelnorę linda mėsos prisikirst ir, per daug godžiai ėsdams, pilvą pro langelį nepratalpina. Jam besibrazdinant, tėvs pabuda, vilką užmuši ir, skūrą brėžydams, išgirda sava sūnaus balsą, vilka pilve vis sakantį:
– Tėta, tik mane nesupja[u]styk!
Tėvs jį išvalnyjęs daugiau nepardavi, o nykštuks, daug piktame sviete patyręs, no tėvų atstot jau negeidi.

PATEIKĖJAS: Faktoras Vogtas

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO METAI: 1868

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tilžė, m., , , Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Tilžėje iš Faktoro Vogto 1868 m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 165-168, Nr. 40
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 40
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 5
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės? Istorinės. L. Saukos pastabos: b e n t – orig. skl., Bs. skl. ben p a k ū r ę – orig. skl., Bs. skl. pakūryje

Spausdinti

Atgal