Knygadvario objektas "BsTB 1 173-43 Pasaka AT 530 – Dyvų arklys" >> "Teksto 1993 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5910&FId=8706&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Nežinau, kas per viens, namie nerimdams, išbėga į svietą ir, per girią voždams, paklyda. Pamatęs žiburį, nuija ir pasistoja lauke prė langelia, patirt norėdams, kas per žmones čia gyveną. O viduj trys vyrai, prė vakarienes prigulę, kits kitam davadyja, ką laimėję. Pirmasis gyrės:
Šiandie užgriebiau! Turiu širmą arklį, dėmantais padkavotą, to padkavos niekados netsigrūdž.
– O kur tą gavai? – kla[u]si kitu du.
Kurs an jo joja, tą į smertį nukirtau, o arklį paėmiau. Jei nevieryjata, arklys stalde sto da pabalnots, kai buvęs.
Antrasis gyrėsi:
– Ir aš ko gera laimėjau: įsiteikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykia galvas nukert.
– O ką davei už tą kardą? – kla[u]si vėl kitudu.
– Gerą smogį per galvą su jo paties kardu smogiau, kad smagens ištiška, tai buva mana užmokesnis! Jei nevieryjata, pažiūrėkita patys, bute an gembes kaba.
– Jau vieryjava.
Trečiasis gyrės:
– Ir ką aš užėjau! Sutikau žmogų kepurę ranko nešiojant. Kla[u]siu: „Kodė neužsidedi an galvos, kam laikai ją ranko?“ O tas paikasis išsipliopi, kad an galvos užsidedąs, tai nieks jo nematąs. Aš tik čiupt jo kepurę, drikst iš rankas, o kadang jis da norėja stengtis, tai jam vieną užmečiau. Daugiau jam galva neskaudės. O jei nevieryjata, tai eikita pasižiūrėt, bute an gembes kyba.
Tei besigirdami juokėsi pigiai pirkę.
Šitam lauke besiklausant piktumas užkila: „Jūs balamūtai! Budelis jus tik sykį grėbs! Ale pala, jums tuojau padarysiu provą ir kardą išbandysiu“. Tei jis savy kalbėdam įėja į butą, pasėmi kardą, užsivoži kepurę ir, įšokęs pro duris, visiems trims su vienu kirčiu nulakina galvas į pastalę: „Tai jūsa alga! O palikims bus mana, jei nieks neprašys“.
Tei žmogelis vienu kirčiu laimėja butą ir anų suplėštus skarbus, o nemenk tų buva. Ir, atradęs arklį, po svietą jodinėja, kai jam patika.
Po čėsa išgirda karalių sava dukterį užgabenus an stikla kalna, o kas ją norįs laimėt per pačią, turįs raits an kalna užjotie, ale nieks tai negalįs. Daug jau bandę, kits atsibėgėjęs ir galą užvaręs, ale visi kai ledu nučiuožę. Tiems karalius galvas nukirtęs, nės tai išsider. Dabar visi kiti ba[i]mes įgava, nieks nedrįsa. Tai girdėjęs, savy padūmoja: „Juk tai da ir karaliaus dukterį į pačias laimėsiu! Ar tai nebūtų mã giliukis?“ Jis iš tikra už joja an kalna, parsivedi labai gražią ir bagotą princesę ir su ja linksmai svotbą laiki. An jo svotbas ir nuėjau. Apsirėdęs buvau stiklinems kurpems, sviesta kepure, margos popieras sermėga[i]te, voratinklėlių kelinėms. Parsvyruodams pūkšt į akmenį, sukūliau kurpes, įkritęs į krūmą suplėšiau trinyčius, o kelnes vėjas sudraski, kepurę sa[u]li sutirpina, bos ne bos parsislapčiau apyžlėjo.

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO METAI: 1868

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tilžė, m., , , Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta apie 1868 m. Tilžėje. Pabaiga užrašyta iš Insterburgo.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 173-174, Nr. 43
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 43
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 8
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinė-istorinė: razbaininkai.

Spausdinti

Atgal