Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5915&FId=8715&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kartą būrs su sava moteriške taisės į miestą kelia[u]tie, o namus vienus palikt turėja. Juodu tarp savę kalbas, kaip reiktų butą dėl vagių apsergėt. Viens saka šiai, kits saka tei, galia[u]siai vyrs užmani buta duris drauge paimt. Pati sakanti:
– Ar tu paiks? Ale tai ir nešk jas pats, aš nenešiu.
Vyrs paėmęs duris, moteriški – kurbelį su maistu, išvoži į miestą. Per girią drožiant, jiemdviem sutema, o matydamu razba[i]ninkų pulką ateinant, pasilipa greit su visu į medį ir tę kiūtoja vis drebėdamu. Anie akarot po tuo pačiu pasisėda suvogtus pinigus tarp savę dalytis. O viens jų su sava kartiniu, tę apsišvaistydams, aukšty į medį padūri ir josios kulnį patropyja, tei kad kraujas sravėja. Kraujui iš medžia betekant, pradėja razba[i]ninkai tarp savę kalbėt, kai tai an vakara pradedą lyti, o tokia graži ir sa[u]lėta dieneli buvus. Pasižėrę pinigų ir šiokių daiktų krūvoms, pradėja dalytis ir vaidytis. O būrui, viršuj betupint, iš ba[i]mės užėja stroks. Nežinodams, ką veikti, le[i]da per šakas.
– Ei ta! – saki razba[i]ninkai, – jau pradeda smarkiau lyt, skubinkimės dalytis, šiai da sušlapsim.
Dabar ir ji, sava dalį pridėt norėdama, tyčioms pagava išvirtus žirnius iš kurbelia bert, kurius pietums pasėmus buva.
– Dabar jau ir praded ledai krist, – saki anie. – Kad tik niužkiltų perkūnija!
Viršuj būrs savajai tylomis kalba:
– Aš nišlaikau, pale[i]siu duris.
O ji gina:
– Tik laikyk, tik laikyk!
Iš ba[i]mės besisylydams, būrs tik pyrst!
– Dabar jau perkūnija gra[u], – saka jie, vis da dalydami ir povisa[i] įbūgę.
Ale aniems perkūniją beminavojant, susyk tik durr durr durr durys iš medžia nudardėja. Razba[i]ninkai šauki:
– Dabar žaibs į tą medį įtrenki!
Ir, vislab palikę, nubildėją. Jau būra akys pirm to žiburiava, tiek pinigų pamačiusias. O dabar, iš medžia išlipusiu, vislab susikauši ir namo parėja, pinigus bos pavilkdamu.
Tei ans būrs su viena diena bagots pastoja. Paikai ar buva duris drauge neštis?

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO METAI: 1868

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tilžė, m., , , Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 179-180, Nr. 48
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 48
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 13
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: razbaininkų pasakos. K. Jurkšaičio pastaba: girdėta apie Tilžę ir Galbrastus, Ragainės pav., apie 1868 m.

Spausdinti

Atgal