Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5984&FId=8784&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Nežinau, kokiõ girio buva gaspada. Tõ daug žmonių prapuldava, o nieks nežinoja, kur jie dingdava. Kožnas. bijojos nakties čėse per tą girią kelia[u]t. Ir iš netyčių perkra[u]stydavę tą gaspadą, ale nieka nerasdavę.
Kartą ponui bevažiuojant pasitropyja girio paklyst. Ilgai klydinėjęs, privažiava pas tą karčemą ir norėja prašytis į nakvynę. O jo bernas draudi nakvot, sakydams:
– Čia negerai, važiuokim!
Pons, nieka netbodams, čia pasilika nakvins. Gaspadoriai juos labai meilingai prėmi, atnešdami visokių valgių ir gėrimų, ko tik širdis panorėja. Pons labai pasidžiaugi ir tarnui pamerki, ar negerai ėsą čia pasilikt. O ans vėl sakąs:
– Čia negerai! Pavalgę važiuokim!
Pons, neklausydams ano kalbos, pasiliks čia nakvinai. Berniuks, matydams nieka ništaisąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės ir po kiemą švygždinėja, ar ne kur ką išgirstų ar pamatytų. O ir išgirda tyloms susikalbant:
– Poną paguldysim didžiojo lovo, čia jis atliks, o klapčiuką įvesim į kamarą, čia jis su grindimis nukris į giliąją kelnorę, tai bus abudu pakavotu.
Greit įbėgęs sava ponui praneši. Tas baugutį išjuoki, nenorėdams vieryt.
Gult einant, įvedi poną į puikią stubą ir parodi didelę jam pataisytą lovą, o tarną nulydėja į kamarą ir įle[i]dę duris tuo užtrenki. Bos užtrenkus pradėja viens grindų šons žemỹ le[i]stis. Šio giliukis, kad no stalą ištisinį peilį pasigriebęs buva, to geležį greit į plyšį įsprenda ir grindis bekrintant apstabdi. Išsirabždinęs bėga tykai pas sava poną ir tą atrada lovo jau begulintį, ale žiburį deginantį ir patį nemiegantį. Tam ir rodės dyvinai. Valandėlę pala[u]kus, pradėja lovas dangtis pamažėliu žemỹ le[i]stis, le[i]dos ir le[i]dos, kol patalus užslėgi. Po ilgas valandas vėl aukštỹ kila, kur buvęs. Pons, to lovo miegodams, tei prislėgts būt tykai an amžių užmigęs, ir nieks nebūtų galėjęs sakyt: „Tas užmušts!“ Tylomis išbėga abudu vidurnaktį iš razba[i]ninkų duobės ir rytmetį vėl čia su zelnierių pulkeliu. Gaspadorius sugriebę da bemiegančius, kelnorė atrada visą krūvą lavonų, o šiai visur pakavotas naudos pilnai.
Razba[i]ninkams, ve[i]k provą padarę, galvas nukirta, o gaspadą padavi išmintingiems žmonėms.
Tas nusidavims gal ir būt tikra tiesa.

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO METAI: 1867

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tilžė, m., , , Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Tilžėje apie 1867 m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211-212, Nr. 82
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 82
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 49
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės: razbaininkai (skeveldra) .

Spausdinti

Atgal