Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6168&FId=8970&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Viens buvęs teip labai bagots gaspadorius ir sūnų savo leidęs į kuningus. Tas, parvažiavęs namo par vakacijas iš siminarijos, vaikštinėjąs šen ten po kluoną ir pamatęs savo kluojimą atvirą. Įėjęs žiūriąs, kad peludėj duobė iškasta ir piningų pripilta. Daugiau jis kryželį nuo savo rožančiaus nutraukęs ir įmetęs ant tų piningų ir žiūriąs, kur patamsyj atsistojęs. Šit jo paties tėvs ir atnešąs da su maišu ir įpylęs į tą duobę piningų, užkasęs ir sakąs:
– Be devynių galvų tegul nieks prė tų piningų neprieinie!
Užkasęs ir nuėjęs. Tas jo sūnus įsišventęs į kuningus. O tas tėvs labai pavargęs ir nusigyvenęs, teip kad nieko nebeturiąs. Po kokio laiko parvažiavęs namo tas kunings ir, tėvą savo teip nusususį radęs, klausiąs:
– Taigi iš anos gadynės, kada buvai turtingas, ar nesi kur pakavojęs į žemę piningų?
Tėvs ginąsys:
– Nesu...
Sūnus užsispyręs klausti, kad „turi“, ir gana.
– Sakyk, kur?
Tėvs matąs, kad jis nebegalės išsiginti, sakąs:
– Turiu, bet kad ir aš pats nebegaliu prieiti.
Nu, tai tas kunings apsitaisęs su savo visais bažnytiniais drabužiais, pasiėmęs knygą, švęstą vandenį, krapylą, ir nuėję abuodu su tėvu į tą peludę. Kunings tik krapijąs su švęstu vandeniu ir maldas skaitąs. O tėvą tik liepęs su lopeta žemę atkasti ir piningus semti. Tas tėvs piningus sėmęs sėmęs tol, kol tas kryželis buvęs įmestas, o kai tą kryželį su piningais išėmęs, tai tik pats spėjęs iš duobės išsikapanot. O daugiaus tie piningai džingu džingais nuskambėję į bedugnę.

PATEIKĖJAS: Elyzas Vilčiauskas

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1900-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Joniškis, r. sav., , , Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 265, Nr. 442
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 173, Nr. 296
Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai. Surinko Matas Slančiauskas. Parengė Norbertas Vėlius ir Ada Seselskytė. Vilnius, 1975.

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 442 (Mato Slančiausko X pluoštas)

PASTABOS: BsTB 12 tomo 535 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo LMD I 1063(168) saugomas variantas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „vaikščiojąs kur ten“ vietoj „vaikštinėjęs šen ten“; „įpilta“ vietoj „pripilta“; „Tas klieriks savo kryželį nuo rožančiaus ir“ vietoj „Daugiau jis kryželį nuo savo rožančiaus nutraukęs ir“; „kas čia daugiaus atneš tų piningų“ vietoj „kur patamsyj atsistojęs“; „Šit ir atsinešąs da su maišu ir supylęs“ vietoj „Šit jo paties tėvs ir atnešąs da su maišu ir įpylęs“; „O tas jo tėvs“ vietoj „O tas tėvs“; „sūnus“ vietoj „tas kunings“; „atradęs“ vietoj „radęs“; „Kad nesąs“ vietoj „Nesu“; „Tas kunings jo sūnus“ vietoj „sūnus“; „užsispyręs klausinėjąs, ir gana, kad bo turi turi. Kur?“ vietoj „užsispyręs klausti, kad „turi“, ir gana“; „sūnus apsitaisęs“ vietoj „kunings apsitaisęs“; „savo“ vietoj „savo visais“; „švęsto vandenio“ vietoj „švęstą vandenį“; „ir nusivedęs tą savo tėvą“ vietoj „ir nuėję abuodu su tėvu“; „Skaitęs tiktai knygą ir krapijęs su švęstu vandeniu“ vietoj „Kunings tik krapijąs su švęstu vandeniu ir maldas skaitąs“; „spėjęs“ vietoj „spėjęs iš duobės“; „daugiau“ vietoj „daugiaus“.

Spausdinti

Atgal