Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6174&FId=8976&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Bažnyčia katalikiška (burtai aiškūs):
a) Kalėdų antrąją dieną kuningai šventin avižas ir liep gyvuoliams savo duoti ant sveikatos.
b) Prieš Tris karalius tą vakarą rašo su kreida ant durių tris + + + (kryžius) ir langų su literomis. Būk tai asąs apsigynims nuo piktų dvasių.
c) Dienoj šventos Agotos kuningai švenč duoną ir vandenį del apsigynimo nuo ugnies. Mokė kun. Martynas Švėgždė Rudiškiuose, kad nepaduoti į rankas kokiam neišmanėliui, kad ugnies su tąja duona kur ant trobų neužvestų, 1901.
d) Pelenijoj kuningai švenč pelenus (žmonys sako, kad tai nabašninkų kaulų sudegintų), su tais barsto žmonim galvas, tie pasisėmę nešas namo ir savo namiškiam barsto.
e) Verbų nedėldienyj švenč šakas karklų ir ėglių (kaduogių). Žmonys, parsinešę namo, nutrupin ir su tais smilkos: mažus vaikus nuo išgąsčių, priemečių, ir par perkūniją trobas smilkos; o šakeles po pastoges kaišioj, kad perkūns neuždegtų jų namų.
Smilko su verba visus savo gyvuolius, į laukus pirmąkart vesdami ir nuo pakerėjimų.
f) Ugnį, Velykų subatoj pašvęstą, žmonys, užsidegę kempines ar šniūrgalius, nešas namo ir saugo, kad neužgestų, kol tik galėdami. Vandenį, Velykų subatoj pašvęstą, parsinešę, šlaksto trobas, daržus ir laukus, nuo piktų dvasių ginas.
g) Par Velykas prė altoriaus švenč suneštus valgymus, o ponams jų pačių namuose – pritaisytus valgymais stalus.
h) Sekminių subatoj švenč vandenį, ir tą žmonys nešas namo del pasišlakstymo.
i) Dievo kūno (Devintinio) vainikėliais smilkos nuo išgąsčių didelius ir mažus vaikus ir visus gyvuolius, pirmąkart į laukus leisdami pavasaryj, ir nuo visokių pakerėjimų. Berželius Devintinio pabaigoj iš bažnyčios lauž, plėš šakas ir nešas namo, kaišo pastogėms ir smaigo į žemes, kur kurmiai kel.
j) Švento Petro kryželius, iš gluosnio medžio prastai padarytus, šventin Žemaičių Kalvarijoj. Parsinešę namo, prikal prė viršaus durių, kad perkūns nespirtų. (Aš pats mačiau bent keliose vietose, o tą man paaiškino Tamošius Stasiulis Linkaičiuose.)
k) Švento Ignacijušo vanduo labjausiai švęstas: jį paėmus, pakilniojus reik septynerius poterius sukalbėt „Dūšia Kristaus“ ir t. t. Gydo visokias sunkiausias ligas, o labjausiai išgąsčius ir priemečius. (Tą visos bobos žino.)
l) Par Žolinę (15.VIII) švenč visokias žoles ir obelius; obelius suvalgo, o žolėms smilkos nuo išgąsčių ir t. t.
m) Švento Lauryno dieną gavia, kad namai nedegtų. Kad švento Lauryno dieną giedri pagada, tai tą metą daug bus gaisrų, ugnis kilniosis.
n) Šventos Palionijos dieną gavia, kad dantų neskaudėtų.
o) Kalvarijoj Žemaičių rožančius, kryželius patrin į šventą kryžių, su tais gydos guzus, rožes patrinant. Kartais išgelb.
p) Iš Šidlavos ir kitų šventų vietų moteriškos parneš akminėlius, su tais patrin žmonims ir gyvuoliams, patrin kylančius skaudulius, guzus.
q) Laimingo myriaus varpelį iš Lioreto: skambin mirštantiems prė ausų. Žagariečiuose, sako, daugiausiai skambaliuoją.
r) Kad kada naktyj, vienam pačiam kur einant, apstoj kokie nelabiejie ar kokios žebelės im rodytis, tai tiktai imk kalbėti „Aniuols pasveikino“ ar „Sveika, Karaliene“, o kai tiktai pasakysi „O žodis Dievo stojosi kūnu ir gyveno tarpe mūsų“, tuoj viskas iš tavo akių prapuls.
s) Ėję kur ten, kada ten labai dideliam perkūnui trenkiant, griaustiniui griaunant keturi vyrai. Viens tuoj ėmęs kalbėti „Sveika, Karaliene, motina mielaširdystės“, o tie trys juokęsys, saką: „Tave ta karalienė ir išgelbės...“ Tuoj perkūns tris trinkt trinkt trinkt ir nutrenkęs. (Sakydavai man mano motina.)

PATEIKĖJAS: Tamošius Stasiulis

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1900-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 266, Nr. 448
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 232, Nr. 418
Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai. Surinko Matas Slančiauskas. Parengė Norbertas Vėlius ir Ada Seselskytė. Vilnius, 1975.

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 448 (Mato Slančiausko X pluoštas)

PASTABOS: BsTB 12 tomo 537 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo pirminiai tekstų variantai saugomi LMD I 1063(402-419) skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: a) LMD I 1063(402): teksto pradžioje nėra žodžių „burtai aiškūs“; „antrą“ vietoj „antrąją“; „švenč“ vietoj „šventin“. Pabaigoje: „(Tai dara ant atminimo šv. Stapono akminais užmušimo. – Sakė kun. Šidlauskas Rudiškiuose.)“ b) LMD I 1063(403): „Tris karalius: „K+M+B+“ rašo visur ant durių, ant langų nuo piktų dvasių.“ c) LMD I 1063(404): „Šv. Agatos dienoj švenčią kun[igai] duoną ir vandenį ir tom šventenybėm liep žmonelius, kaip kas išmano, tik neduoda kokiam neišmanėliui, kad kur ant trobų ugnies neužveistų. (Sakė kun. Rudiškių Martyns Švegždė 1900.)“ d ir e) LMD I 1063(405): „(d) Pelenijo[j] švenč pelenus ir barsto galvas žmonės namie taip“; „(e) švenčia“ vietoj „švenč“; nėra „kaduogių“; „namo ėglius sudžiovinę, spygliuočius nukul ir su tais smilko“ vietoj „namo, ir su tais smilkos“; „nuo priemučių“ vietoj „priemėčių“; nėra paskutinio sakinio: „Smilko su verba visus savo gyvuolius, į laukus pirmąkart vesdami, ir nuo pakerėjimų“. f) LMD I 1063(406): „laiko“ vietoj „saugo“; „parsinešę namo, šlaksto po trobų kertes, šlaksto po daržus, po laukus, kad piktžolės neaugtų, nuo visokių piktų dvasių ginas su tąja ugnia ir vandeniu vietoj parsinešę, šlaksto trobas, daržus ir laukus, nuo piktų dvasių ginas“. g) LMD I 1063(407): nėra žodžių „prė altoriaus… suneštus“; „kuningai, ponai savo namuose pasitaiso stalus, apkrautus valgymais ir gėrimais, švenč“ vietoj „o ponams jų pačių namuose – pritaisytus valgymais stalus“. h) LMD I 1063(408): „ir taip pat“vietoj „ir tą“. i) LMD I 1063(409): „Devintin[io] (Dievo kūno) vainikėliais smilkos nuo išgąsčių. – Pabaigoj Devintin[io] oktavos tuos berželius iš bažnyčios moterys lauž, plėš, katra tik daugiau susigriebtų tų šakelių ir parsinešusios namo kamšo po pastoges, kad perkūns nesispardytų. Kur kurmis kel, reik įsmeigti, ir nebekels. Suvirinę ger nuo sunkumo – troškulio“. j) LMD I 1063(410): „gluosnio šakelių“ vietoj „gluosnio medžio“; „Kalvarijoj pašvęstus“ vietoj „šventin Žemaičių Kalvarijoj“; „katrų durių“ vietoj „durių“; „netrenktų“ vietoj „nespirtų“. k) LMD I 1063(411): „priemučius“ vietoj „priemėčius“; „bobelės“ vietoj „bobos“. l) LMD I 1063(412): „rugpjūčio“ vietoj „VIII“; „obelius dėl valgymo, o su žolėm vietoj obelius suvalgo, o žolėms; ir nuo perkūnų“ vietoj „ir t. t.“ m) LMD I 1063(413): „Tautiškai: Kad“ vietoj „Kad“; nėra žodžio „pagada“. o) LMD I 1063(415): „Kalvarijoj į šventą kryžių patrin rožančius, su tai[s] patrin kylančius skaudulius, rožes ir t. t. Kartais ir atslūgst.“ p) LMD I 1063(416): „Šidlavo“ vietoj „Šidlavos“; „vietų pareidamos“ vietoj „vietų“; „parsineš“ vietoj „parneš“; „gyvuoliams guzus ir kitas nesveikas vietas, ir sugyj“ vietoj „gyvuoliams, patrin kylančius skaudulius, guzus“. q) LMD I 1063(417): „mirimo varpeliai“ vietoj „myriaus varpelį“; „skambinami“ vietoj „skambin“; „Sako, po žagariečius visiems skambaliojo“ vietoj „Žagarėčiuose, sako, daugiausia skambaliuoją.“ r) LMD I 1063(418): „tik“ vietoj „tiktai“; „tarp“ vietoj „tarpe“. s) LMD I 1063(419): „Sakė“ vietoj „sakydavai“.

Spausdinti

Atgal