Knygadvario objektas "BsTB 3 54-12 Sakmė BILPK 3688 – Apė šiaučių, ūkininko dukterį ir jų veikalus" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6424&FId=9226&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitąsyk vienas turtingas ūkininkas turėjo labai gražią dukterį. Pasivadino šiaučių tas ūkininkas, kad pasiūtų čeverykus dukteriai. Šiaučius prieš nupirkimą skūrų mieravo tai ūkininko dukteriai, Onai, koją ir bemieruodams čiuptelėjo už pakinkio. Ona akies mirksnij, įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį. Šiaučius ant to tik nusijuokė ir tokia meile užsidegė prie tos Onos, kad kur tik ėjo, ką tik darė, buvo lyg susimaišęs ir negalėjo paliauti mislijęs apė Oną. Bandė da gretintis prie Onos, bet ir vėl nepasisekė. Ant galo tas siaučius, sutikęs ciganką, pasiskundė savo bėdą.
– Je, pane, – tarė ciganka, – jei duosi tris rublius, aš padarysiu ir tau pasakysiu, o tada bus tikrai tavo ta Ona.
– Aš duočiau ir keturis rublius, kad tik gaučiau Oną už pačią.
Ciganka davė šiaučiui tokią šaknį ir liepė namon parėjus išvaryti gyvulius iš tvarto, o šaknį po slenksčiu pakišti.
Šiaučius, namon parėjęs, teip ir padarė: gyvulius iš tvarto išvarė, o tą šaknį, cigankos duotą, pakišo po slenksčiu tvarto, o atėjęs į stubą pasakė, kad gyvuliai palaidi. Ona tuo išbėgo varyti gyvulius į tvartą, sakydama:
– Siu į tvartą! – su kitu galu – pyrst! – Na, tai dabar ir gana! – pyrst! – Ana, perdžiu ir perdžiu, – pyrst! – Siu į tvartą! – pyrst!
Matydams bernas nusivarant Oną gyvulius į tvartą, nuėjo padėti suvaryti. Paėmęs su kuolu mostelėjo, sakydams:
– Siu į tvartą! – pyrst! kits gals.
Ant galo atbėgo pats tėvas ir motina tų galvijų varyti į tvartą, ir visi kaip tik žodį taria – ir perdžia.
Motina, viską palikus, nubėgo į bažnyčią pas kunigą prašyt, kad eitų namus šventyt, sakydama:
– Jegamastėli, – pyrst! – eikit mūs namus šventyt, – pyrst! – Mūs namus nežinia kas užkerėjo! – pyrst!
Kunigas, nieko nelaukęs, pasėmė krapylą, švensto vandenio ir ėjo drauge šventyti užkerėtų namų. Pasidažęs krapylą į šventytą vandenį, mostelėjo ir pradėjo kalbėti maldas – pyrst!
– Na, su jūs namais, – pyrst! – su jūs gyvuliais, – pyrst! – su jūs velniais, – pyrst! – aš dabar – pyrst! – nė mišių laikyt – pyrst! – negalėsiu, – pyrst!
Dabar visiems didelė baimė, ypačiai kad ir kunigas pradė pirsčioti. Suėjo visi į stubą, ir siaučius prašneko:
– Aš numanau, kas čionai yra, nes, per svietą eidamas, daug žinau. Jeigu aš gaučiau Oną už pačią, tada padaryčiau, kad jūs paliautumėt pirdavę...
Tuojaus visi ant to sutiko. Šiaučius išėmė tą šaknį niekam nematant, ir tuojaus su ta Ona buvo šiaučiaus vestuvės. Ir aš ten buvau, ir valgiau, ir gėriau, burnoj nieko neturėjau.

PATEIKĖJAS: Leveckis

FIKSUOTOJAS: Kostas Stiklius

FIKSAVIMO METAI: 1902

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kudirkos Naumiestis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Naumiestis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 54-55, Nr. 12
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 12
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal