Knygadvario objektas "BsTB 3 55-13 Legenda – Apė keleivį ir auksinę mūką ant kryžiaus" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6426&FId=9228&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitąsyk vienas turtingas ūkininkas, ant garbės Dievo į aukaudamas savo turto, pastatė šalia kelio puikų kryžių, prie to kryžiaus pridėjo auksinę mūką*.
Vienas niekšas, eidamas keliu, užtėmijo tą auksinę mūką ir, paimtas goslybe, sumislijo tą mūką nuvogti no kryžiaus. Apsidairė aplinkui, kad niekas arti nebuvo, kad tai pamatytų, įsliuogė aukštyn į kryžių ir siekė su rankoms imti tą mūką nuplėšti, o paskui už auksą no kokio žydo paimti pinigus. Tam tarpe mūkos ranka atsiliuosavo no kryžiaus ir griebė tam niekšui už plaukų. Griebus už plaukų teip drūčiai laikė, kad tas niekšas, gobšius, laikomas mūkos už plaukų, kadaravo ant oro. Tada tas niekšas keleivis žegnojosi, poteriavo, Dievo meldė paleisti, bet tas neleido.
Einant ir važiuojant keliu žmonės pamatė ties kryžium kadaruojant žmogų. Klausė, kas dėjosi, o tas kabantis šaukėsi pagelbos. Žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė. Žmonės praeinantiejai bandė ranką mūkos atgniaužti, bet jokiu būdu negalėjo. Ant galo atsinešė žirkles ir norėjo nukirpti plaukus palei žmogaus galvą, bet plaukai, rodos, į dratus pavirto ir jokiu būdu nesidavė nukirpti. Tada žmonių aplinkui suėjo gana didelis pulkas, ir nė viens neišmanė, ką padaryti, kaip iš mūkos rankos išvaduoti tą pakartą žmogų.
Ant galo visai netikėtai atvažiavo zokoninkas. Tas zokoninkas, pamatęs tokį keistą atsitikimą, paklausė žmonių, dėlei kokios priežasties tai vis atsitiko. Žmonės ir tas kabantis prie kryžiaus nupasakojo visą atsitikimą ir priežastį pakorimo po kryžium. Tada zokoninkas, parpuolęs ant kelių prieš kryžių, pradėjo melstis. Po ilgų maldų atleido no kryžiaus ranka mūkos tą nelaimingą žmogų jau vos gyvą. Žmogus nudribo ant žemės, o mūkos ranka vėl tapo ištiesta ir prikalta prie kryžiaus. Žmonės tai matydami dideliai dyvijosi iš tokio keisto atsitikimo.

PATEIKĖJAS: Murinėlis

FIKSUOTOJAS: Kostas Stiklius

FIKSAVIMO METAI: 1902

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kudirkos Naumiestis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Naumiestis, Suvalkų gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 55-56, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 13
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: mūka – Bs. išn. Mūka vadinamas paveikslas Kristaus, ant kryžiaus nukryžiavoto, ir visur Lietuvoj pakelėms pristatyta.

Spausdinti

Atgal