Knygadvario objektas "BsTB 12 100-5 Pasakymai apie merginas sulaukusias vaikų, ir jas apgavusius vaikinus" >> "Teksto 2004 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6455&FId=9260&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Jeigu atseina kartais apsišokti mergaitei, tai yra susigriebti vaiką, o jeigu vyras, kurs yra išžarginęs, arba, kaip mergos sako, apgavęs, anos nesiženija, tai ant tokios mergaitės sako: „Jau ta nabagė paliko rugienų grėbstyt“. O ant vyro: „Apžagė mergose ir pats smilgose dingo“, „Vikrus vyruks, o smilgose sudegė“. Vaikus, iš tokių gimusius, vadina benkartukais, šiaudiniukais arba slapukais. Motinas – pramergusiomis mergomis arba tiesiai sako: mergos.
Reikia žinoti, kad Seredžiaus apygardėse anas gražiai šitie žmogystės vadina: pakolei mažytė – „mergicikė, mergica“, paaugus biskį – „mergica, mergaitė“, o suaugusi – „mergaitė, mergina, mergelė“. O pasakyti ant kurios nors „merga“, tai gali sugriebt per žandą.

FIKSUOTOJAS: Pranas Virakas (Virikas)

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Seredžius, mstl., Seredžiaus sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Seredžius.

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: P. Virako pastaba: „Užrašė Seredžiuje, Kauno gubernijoje,1894 metais“

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 100, Nr. 5

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. P. Virako pluoštas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal