Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6456&FId=9261&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Teipogi yra po žmones daug šnekų apie tai, kad tai tas arba ansai amžiną atilsį senis mokėjo „užvardyti“, tai yra užkalbėti nog įkandimo gyvatės, nog rožės ir kitų sutinimų (suputimų), skaudėjimo dantų ir kitų skaudulių. Jeigu nikstelėja kokį sąnarį, tai dar ir dabar yra tokie, kurie mezga „nikstą“ iš vilnonių siūlų su devyniais ar devynissyk devyniais mazgeliais (tikro skaitliaus negaliu pasakyti, kad nepameluočiau) ir paskum nešioja užrištą ant tos vietos, kur nikstelėta, patol, pakol sopulys išgijo.
Pasakojimuose seniai tankiai minavoja užkalbėtojus gyvačių: senį poną Štriauką (sako, kad dabar jo sūnus mokąs užkalbėt, gyvena parapijoj Veliuonoj, savo dvare), senį Dainorą ir Vainą.
Pasakoja, kad senis Štriaukas turėjęs tokią duonos plutą su išskaptuotu minkštimu, kurią kad atkreipdavo išskaptuotąja puse ing zelkorių, tai zerkole buvo matyt visokios gyvatės, kokios tiktai yra mūsų krašte. O viena gyvatė, balta kaip sniegas, matyt tiktai iš tolo – teip kaip per pusantrų varsnų. Senis sakydavęs, kad „kaip jūs dabar matot tas gyvates artumo, teip ir aš mačiau ir visas tas galiu užkalbėti, tiktai vienos baltosios, nežinau, ar užkalbėčiau, ar ne, ba nemačiau jos gylio“.
Apie Vainą šiaip pasakoja. Buvęs tai žmogus labai geras, gyvenęs Pašilių kaime – dabar jo žemę tur Rusteika. Kam tiktai įkąsdavo gyvatė, ar tai žmogui, ar gyvuliui, jis vis pagelbėdavęs. Sako, kad jisai sakydavęs: kad jeigu kam tropytųs – įkąstų gyvatė, tiktai eidamas per lauką, kur žinai, kad Vainos tvora, nutvėręs už kuolo, sakyk: „Čia Vainos tvora tverta“, – o daugiaus įkąstasis netįs. Koksai ten ano giminė norėjęs nog jo dažinoti tą užkalbėjimą, tai jisai sakęs: „Kad iš Užnemunės nog vaikų kaip pargrįšiu, tai tada pasakysiu“. Ale, bevažiuodams namo, Nemune prigėrė ir teip nepaliko sau įpėdinio.

FIKSUOTOJAS: Pranas Virakas (Virikas)

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Seredžius, mstl., Seredžiaus sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Seredžius.

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: P. Virako pastaba: „Užrašė Seredžiuje, Kauno gubernijoje,1894 metais“

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 101, Nr. 6
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. P. Virako pluoštas

Spausdinti

Atgal