Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6650&FId=9462&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vėiname dvare nieks negalėja ētė: bādyklės vākščioja. Vėins klieriks pakeleivis važiuodamas užvažiava pas tun ponų. Anėi buva išsidongėnį natolei į kėtą botą, ir ons prašės, į nakvynę kad prijimtų. Ir sakė ponā, kad natoriam kon paguldytė ton pakelēvį ir patys dabar tiktā vėitas maž toriam, nalaimė mūsų dvare: bādyklės vākščio, nabgaliam ten babūtė. Ons saka:
– Lēskit muni, aš ten nakosu.
Ir nuvedė slūga, įlēda anon į stonciją. Ons turėja su savėm gromyčias žvakę ir kningas. Užsidegęs žvakę, skāte kningas lig pat vėinioliktas adynas. Vėiniolikto adyno pradėja balsai žvongėjėmų aplink palocių ir vėsap baldytėis, ir tujaus pradėja artei stoncijas ētė, ir tujaus atdarė duris ir įeja į stonciją bjauriõ asabo – ne žmogaus, ne gyvolia, ir lenciūgā paskou vilkos. Ateja pri to klierika pri ontra stala gala ir stojos. Vo ons nusėgondęs nabskāte kningų, tiktā sklāde. Vo bādyklė sakė anam:
– Žinau, ko ėiškā.
Ir stovėja. Vo ons nieka nasakė ir sklādė lig pat dvylektā adynā pasibengont. Pasibengus adyno, pragyda gādys, vo bādyklė tujaus, lenciūgus vilkdama, eja pro duris lauko. Vo ons paskou eja vēzėte su žvake gromyčias, kame ana apsistos. Nueja po palociaus apačios, sklepo duris darė ir įeja ir tujaus prapoulė bādyklė, vo klieriks, atdaręs duris, pavēzėja ir atrada daug grabun mirusių ponų sudėtun. Klaupęs pasimeldė ir prašė Dievą, kad doutų žėnią, kon rēk padarytė, kad bādyklės atstotų. Ir išgėrda balsą, kad rēk doutė atmėnėmus už dūšias. Pagrįža atgal į stonciją ir pasimeldęs atgolė: nieks daugiau nebibādė.
Rytą metą ponā siuntė slūgas pavēzėtė, ar bėra gyvas anun svets, vo atradę svēką, parsivedė pri ponų ir sakė:
– Kaip galėjā išturėtė bādymus?
Vo ons, papasakojęs, kas dėjos naktį, sakė:
– Kad daugiaus nebibādys, tiktā doukiat didžius atmėnėmus už dūšias ir parvežkit kunegą, kad pašvęstų visus palocius.
Ponā padėkavoja už rodą ir tujaus pavāšinę išlēda svetį. Unt ryta tujaus parvežė konegą, pašventėna palocius, davė atmėnėmus, ir nieks daugiau nebibādė, ir ponā spakainė parsidongėnę gyvena.

FIKSUOTOJAS: Aleksandras Pogodinas

FIKSAVIMO METAI: 1893

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Veiviržėnai, mstl., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r. sav, Klaipėdos apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 24-25, Nr. 6
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 6
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 252-253
Живая cтapинa. Год 4, вып. 2. C. Пeтepбypr, 1894.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: vaidinimosi. Paaiškinimas: badykles – Bs. skl. = baidykles

Spausdinti

Atgal