Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6703&FId=9528&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Mano tėvs turėjo tokias knygas: būdavai, apskaitys, kaip tik buvo nuo pradžios svieto ligi pabaigos.
Kad kitą kartą pons Dievs su Liucium* ant vandenų vaikščiojęs, tai ponas Dievs Liuciui sakęs:
– Aš misliju pasaulę sutverti – sausą žemę. O tu pasakyk: „Vardan pono Dievo“, – ir lįsk į vandenį – rasi dugną ir smilčių ant vieno nago savo pasikabinęs man išneši.
Liucius lįsdams sakęs:
– Vardan mano.
Daugiaus landęs landęs po vandenį – niekur nieko neradęs: nė dugno, nė smilčių. Ir iškilęs ant viršaus vandenių pas poną Dievą ir sakąs:
– Nėra nieko, neradau.
– Kad tu būtum teip sakęs, kaip aš tave liepiau: „Vardan pono Dievo“, – tai būtum radęs. Teip pasakyk, lįsk – ir rasi.
Liucius, lįsdams į vandenį, ir vel teip pat pasakęs „vardan mano“ ir da giliaus nusileidęs į vandenį, šen ir ten pasiblaškęs, palandžiojęs skersui ir išilgui, taip pat nieko neradęs, vel išlindęs pas poną Dievą, sakąs:
– Kad nieko neradau, ir gana.
– Tai kodėl tu teip nesakei, kaip aš tave liepiau: „Vardan pono Dievo“? Teip pasakyk, lįsk – ir rasi. Ir ant vieno savo nago smilčių pasikabinęs išneši, o aš sutversiu pasaulę – sausą žemę.
Nu, jau Liucius trečią kartą lįsdams pasakęs:
– Vardan pono Dievo.
Ir tuoj radęs dugne smiltis ir pasikabinęs su dviem nagais. Nuo vieno nago susipylęs sav į dantis, mislydams: „Ką, aš matysiu, ponas Dievas dirbs, tai tą ir aš padarysiu“. Išnešęs ir padavęs ponui Dievui nuo vieno nago tas smiltis. Ponas Dievs tuoj tas ir pasėjęs, pabarstęs viršum vandenių tas žemeles, ir atsiradus tuoj sausa, kieta žemė, ėmė žolės žaliuot, medžiai augti. Teip tuoj ir tam Liuciui ėmę dantyse tos smiltys pūstis, augti. Suputęs visas jo snukis, nebegaliąs jis niekaip liautis: rėkiąs, kaukiąs, draskąsys. Ponas Dievs klausęs:
– Tai kas čia tav teip pasidarė?
Liucius nebegaliąs nė žodžio pasakyti, tik rodąs sav į dantis, kad jam čia plėš, dresk. Ponas Dievs sakąs:
– O kam tu mane nori vis apgaudinėt? Dabar spjauk ten, kur nieks negal užeiti nė atrasti.
Daugiaus Liucius kai spjovęs su dūmais ir ugnim iš savo dantų – ir ten atsiradus pekla su degančia smala ir siera. Tai Liucius pats dėl savės peklą pasidaręs.
Ten to[j] knygo[j] buvo viskas pasakyta, kaip bus prieš pabaigą svieto: kad bus gelžinkeliai, visokie mašinai; kaip brolis brolio neužkęs; kaip Antikristus su pečium važinės; kas jam nenorės pasiduoti, pasižadės, tai tuoj mes po tuo savo pečium, o ten nebus nė koki ugnis, tiktai migla – akis apmonys, ir gana.
Kiti sako: aniuolėlis ištrauks pro antrą galą.

* Pons Dievs su Liucium buvę tikri broliai. (Sakė Urbanavičienė.)

PATEIKĖJAS: Batavičius

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1901-1910

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Beržėnai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Beržėnų dvaro

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 291, Nr. 649
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 649 (Mato Slančiausko X pluoštas)

PASTABOS: BsTB 12 tomo 549 puslapyje Leonardas Sauka pastebi: „Teksto pradžioje ir gale minima knyga – galimas dalykas, kad tai buvo Mikaldos pranašystės.“

Spausdinti

Atgal