Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6716&FId=9521&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters ir tas tik bus žentas, kas jo dukterį sukalbės*. Gyveno teipgi ne per toli nuog bajoro patarpęs ūkinykas, kuris turėjo tris sūnus: vieną dimelį, o du išmintingu.
Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt. Ūkinyko išmintingiejai sūnūs teipgi tarėsi eiti pas tą bajoraitę ant išsikalbėjimo, bet nė durnelis nesiliko. Eina kartu visi trys, bet durnelis truputį paskiau pasilikęs, o teipgi, kaip durnius, užsikabino krepšį ant kaklo. Einant keliu rado durnelis pastipusį žvirblį. Sušuko staiga:
– Brolyčiai, ką aš radau!
Šiuodu terp savęs kalba:
– Eiva pažiūrėt, mažu gerą daiktą. Atimsiva, ir gana.
Sugrįžę ir randa, kad durnius su pastipusiu žvirbliu bovijasi. Supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį.
Eidami toliau, vėl durnelis rado lankelį seną, vėl suriko:
– Brolyčiai, ką radau!
Šituodu pamislija:
– Mažu ir ką gera rado, grįžkiva pažiūrėt.
Žiūri – niekam nesugadus senas lankelis. Nuspjovę ėjo toliaus. Durnelis vėl sau į krepšį įsidėjo.
Ėjo toliaus. Beeinant vėl durnelis rado katšūdį sudžiūvusį. Suriko:
– Brolyčiai, ką aš radau!
Šiuodu sako:
– O mažu ir rado ką, tik visada brudas negal būti!
Sugrįžę žiūri į radinį:
– Oi, vyruti, – katšūdis.
Kad durnius, tai durnius, nepriteksi.
Ir vėl į krepšį įsidėjo.
Priėjo iki bajoro dvarui, pirmutinis brolis ėjo pas bajoraitę pasikalbėt, bematant tuo išėjo su sarmata. Ėjo antrasis, ir tam nenusisekė. Eina dabar durnelis su krepšiu ir su visais radiniais.
– Labs vakars, panaite.
– Dėkui už labą vakarą.
– Tai da panaitės šilta stubelė.
– Kvaily, mano šikna da šiltesnė.
– Aaa, tai labai gerai, panaitė! Aš turiu žvirblį, tai tuo kepsiu.
– Kvailas, ar ką?.. Taukai išbėgs.
– Aš turiu lankelį, suversiu.
– Vis išbėgs.
– Aš turiu molio, užlipysiu.
Ir ant to sukalbėjo. Parodė žvirblį, lankelį ir molio. Tokiu būdu liko dūmelis bajoro žentu, kur da gal ir šiandie laimingai gyvena – jei ne jis, tai jo vaikai ar vaikų vaikai.

FIKSUOTOJAS: Juozas Kovas

FIKSAVIMO METAI: 1898-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Griškabūdžio apyl., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 78-80, Nr. 26
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 26
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: durnelį – Bs. išn. NN 26–61 užrašyti J. Kovo 1898–1901 m. apie Griškabūdį, Naum[iesčio] pav. sukalbės – Bs. skl. sušnekės

Spausdinti

Atgal