Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6724&FId=9539&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo trys broliai medėjai. Vieną kartą medžiojo per visą dieną, ir ant galo girioje sutemė. Ką daryt? Visi norėjo valgyt. Turi nusišovę paukščių, ale nė vienas neturi iš ko padaryt ugnį, idant galėtų išsikepti ką vakarienei. Įsilipo viens į medį apsidairyt aplinkui, ar nematyt kur ugnies kūrenantis. Pamatė – ne per toli kūrenasi. Viens iš jų ėjo atsinešt. Nuėjęs randa: senis su dratine barzda sėdi ir ugnį kūrena.
– Tėvai, duok ugnies.
– O kas tu per viens toks mandras? Prašai, kaip būtų tavo.
– Ar tai da reiks pasiklonioti?
– Žinoma, o jeigu ne – matai šitą kaladę, tai ir valkiosi, kol gyvas, supranti?.. O jei nori gaut ugnies, tai pasekie man pasaką, tik nebūtą.
Seka:
– Kad kitąsyk teip buvo, kad kitąsyk teip buvo...
– Gana, kvaily!.. Aik šę.
Išpešė vieną šerį iš barzdos, pervėrė abidvi lūpas ir prive¬dęs prie kaladės su krumpliais prikalė.
Anuodu nesulaukia pareinant su ugnia. Kitas eina ieškoti pirmutinio. Nueina, žiūri – jo brolis prie kaladės prikaltas ir tupi. Suriko:
– Seni, ar tu nori gauti kailį išpaisinti? Oi, kam čia mano brolį pririšęs?
Jeigu nebūsi lemtesnis už brolį savo, ir tau teip bus.
– Aš tau!.. seni, tuo nušausiu...
– E, vaikine, tu da brudesnis. Ar moki nebūtą pasaką, tai gausi ugnies ir brolį paleisiu.
Seka:
– Kad kitąsyk teip buvo, kad kitąsyk teip buvo...
– Kvaily... Aik šę! Kaip kitąsyk buvo, aš ir žinau, ale man pasek nebūtą.
Paėmęs už sprando, išsipešė šerį iš barzdos, pervėrė lūpas ir prie tos pačios kaladės prikalė.
Paskutinis, nesulaukdams šiuodviejų, paėmęs viską su savim, ėjo ieškoti brolių. Nueina, žiūri – jo broliai sėdi prie kaladės susikūprinę, senis kursto ugnį ir šaiposi, žiūrėdamas į anuodu. Šits pamatęs šoko ant senio, mislino, kad lengvai apims, ale nenusidavė.
– Palauk, vaike. Matai, anuodu kaip tykūs, tai bus ir tau teip. Jeigu paseksi nebūtą pasaką, tai paleisiu tave ir brolius tavo ir duosiu ugnies, o jei ne, tai tokia kora pabausiu kaip brolius, supranti?..
– Ale, tėvai, duok man pasimislyt valandą.
– Mislykie.
Pamislinęs valandėlę, pradėjo sekti:
– Tai klausyk, tėvai! Kad aš syk ariau dirvas pagirij. Beardams sutingau, jaučius pastačiau, botkotį į arimą įsmeigiau, atsiguliau ir užmigau. Man bemiegant atlėkė genys iš girios, išsikalė botkotij skylę, susikrovė lizdą, pasidė kiaušius, ilperėjo vaikus ir išsivedė. Pabundu, žiūriu – geniukai apė mane laksto. Prieinu prie botkočio – skylė ir giliau lizdas da šiltas, o geniukai jau nuo jaučių muses renka.
Senis išklausęs pagyrė pasaką, kad tikrai nebūta. Paskui paleido anuodu, davė ugnies, puikiai išsikepė ant iešmo, ir visi pavakarieniavo gardžios pečenkos.

FIKSUOTOJAS: Juozas Kovas

FIKSAVIMO METAI: 1898-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Griškabūdžio apyl., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 84-85, Nr. 30
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 30
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal