Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6726&FId=9540&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Rastelis susiderėjo pas vieną ūkinyką per visus metus būti už berną. Ūkinykas klausė:
– Kiek tu norėsi algos?
Šis atsakė:
– Tiek, kiek man per metus įkris į ausį.
Sutiko ant to. Perbuvus per ištisus metus, vos įkrito jam į ausį trys grūdai miežio. Atsisveikinęs su ūkinyku, ėjo toliaus kur kitur pelno ieškoti. Užėjo į vieną vietą pernakvoti, o tuos grūdus padavė gaspadoriui, sakydamas:
– Meldžiu man pakavoti, nes tai yra mano apskričių metų alga.
Gaspadorius, nieko nemislydamas, išvynio iš popieros Rastelio algą ir netyčioms išbėrė ant žemės. Gaidukas prišokęs ir sulesė.
Rytą, kada Rastelis rengėsi eiti toliau, prašė gaspadoriaus, kad jam sugrąžytų algą, kur vakar padėjo. Gaspadorius sako:
– Prieteli, dovanok, nes vakar norėjau pažiūrėti dėl žingeidumo ir netyčioms išbėriau, gaidukas prišokęs ir sulesė.
– Tamistai dovanot negaliu, nes mano apskričių metų alga. O jei gaidukas sulesė, tai man meldžiu gaiduką atiduoti.
Gaspadorius atidavė. Rastelis padėkavojęs ėjo toliaus. Antrą vakarą apsinakvojo kitur, teipgi gaiduką prašė pakavot. Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimius žąsinus, sakydamas:
– Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės.
Rytą, kada rengėsi Rastelis eiti toliaus, prašė gaiduką paduoti, o kada nueina į tvartą, kur žąsinai penėjosi, randa gaiduką negyvą, žąsinų užgnaibytą. Rastelis sako:
– Prieteliau, negaliu dovanoti, nes tai yra mano apskričių metų alga. O už gaiduką meldžiu man atiduoti žąsinus, kad jie man gaiduką sužnaibė.
Ūkinykas, nieko nesipriešinęs, atidavė žąsinus. Rastelis su žąsinais ėjo toliaus. Kada vakaras visai netoli buvo, ėmė temti, vėl apsinakvojo pas vieną ūkinyką, kuris turėjo laimės užlemtą avinėlį ir jį vieną tvarte laikydavo. Rastelis teipgi prašė, kad jam žąsinus pavelytų patupdyti per naktį. Ūkinykas sako:
– Yra tvarte avinėlis vienui vienas, pas jį įleisiu, ten išsiteks ir pales grūdų.
Rytą, kada Rastelis rengėsi toliau keliauti, prašė, kad jam sugrąžytų žąsinus. Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus. Tada Rastelis sakė į ūkinyką:
– Nenorėk, prieteliau, kad mano visų metų alga nueitų ant niekų, tai man už žąsinus atiduokie avinėlį.
Ūkinykas nesipriešino, bet atidavė. Rastelis, pasiėmęs už ragų, vedėsi avinėlį. Vedasi per vieną kaimą, o ten netoli mergos skalbė žlugtą ant prūdo. Pamačiusios gražų avinėlį, šoko greit artyn, tarydamos:
– Nors vilnų išsipešiva. Vaje, tokios gražios!
Pripuolė pešti ir vos paspė dasilytėt vilnų, ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukti ir seka paskui.
Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atsitraukti, ir vos spėjo dasilytėti mergų, ir ta turėjo sekti paskui.
Pamatęs ūkinykas, kad mergos ir pati jo seka paskui Rastelį, suriko:
– Ar jūs durną galvą gavot?!
Pripuolė traukti šalin – ir tas tur sekti.
Besivedant Rasteliui su šeimyna, sutiko žydą atvažiuojant, – o tai buvo pažįstamas ūkinyko, – išlipęs iš vežimo, puolė prie ūkinyko, tardamas:
– Nu, kur jau einat, gaspador, ar neturi ką parduot?
Vos nepaspėjo dasilytėti – ir tas seka. Rasteliui – nė kam ko. Vedasi avinėlį – šie visi seka. Nusivedė į miestą. Žmonės subėgo žiūrėt į tokią dyviną naujieną. Turtingi ponai apsčiai Rastelį apdovanojo už tokius gražius juokus. Po tam, turėdamas pinigų, pirko puikius namus, vedė gražią ir patogią merginą sau už moterį ir laimingai gyveno, o šiuos visus pasekėjus paleido namo.

FIKSUOTOJAS: Juozas Kovas

FIKSAVIMO METAI: 1898-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Griškabūdžio apyl., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 85-87, Nr. 31
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 31
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal