Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6728&FId=9542&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitąkart buvo piemenėlis. Jis beganydamas rado vuogą. Iš tos vuogos pasidarė mergaitė. Jis jai pabudavojo pušų klėtaitę ir sulipino iš lendrių lipinaite ir įleido gyvęt tą mergaitę. Tai mergaitei liepė duris užsidarinėti ir, apart jo, nieko neįleisti. Jis vakare parginęs nueidavo ją atlankyti. Nuėjęs pas klėtaite, šaukdavo šiteip:

– Pušų klėtaitė,
Lendrių lipinaitė,
Vuogos mergaite,
Atidaryk dureles.

Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save.
Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako ir jis tą pačią dainelę – storu balsu uždainavo:

– Pušų klėtaitė,
Lendrių lipinaitė,
Vuogos mergaite,
Atidaryk dureles.

Mergaitė, pažinus ant balso, kad ne jos piemenėlis, sako:
– Neleisiu: mano piemenėlis parėjęs plonai dainuoja, o čia storai.
Vilkas, matydamas, jog neprigauna mergaitę, nueina pas kalvį, sako:
– Kalvi, ei kalvi, paplonyk man liežuvį.
– O ką man duosi?
– Aš tau duosiu pupų kartį, žirnių rėtį, duonos kampą, lašinių rėžį ir sunykusią kiaulaitę.
– Na, tai dėk ant priekalo.
Vilkas padeda liežuvį ant priekalo, kalvis su kūgiu bumt takšt, bumt takšt, paplonino vilkui liežuvį. Kalvis sako:
– Dabar atiduok prižadėtas derybas.
Vilkas, pakėlęs vuodegą, ir sako:
– Štai tau...
Vilkas nueina pas mergaitę ir, mokėdamas plonai, šaukia plonu balsu:

– Pušų klėtaitė,
Lendrių lipinaitė,
Vuogos mergaite,
Atidaryk dureles.

Mergaitė vilką įleidžia, mislydama, kad jos piemenėlis. Vilkas ją sudraskė ir suėdė, o kaulelius nugraužęs ant kaklelio sukrovė, o pats, duris uždaręs, išbėgo į girią. Piemenėlis parėjęs vakare šaukia:

– Pušų klėtaitė,
Lendrių lipinaitė,
Vuogos mergaite,
Atidaryk dureles.

Nieks neatsiliepė, tik, per ilgą laiką bešaukiant, atsidarė pačios durelės... Piemenėlis, radęs tik kaulelius sukrautus ant kaklelio, apsiverkė iš gailesčio ir, pasėmęs juostą, nuėjo į girią ir pasikorė lazdyne.
Išgirdęs jautis apie myrį piemenėlio nuėjo į girią pas pa¬sikorusį piemenėlį apraudoti, o radęs, kad teisybė, pradė raudoti:

– Bū bū, pasikorė
Piemenėlis
Po lazdynu
Su šilkų juosta.

Jautis, parėjęs namo, pasakė arkliui. Arklys nuėjęs rauda:

– Iniau, iniau, pasikorė
Piemenėlis
Po lazdynu
Su šilkų juosta.

Arklys parėjęs pasakė aviai. Avis atėjus rauda:

– Be be, pasikorė
Piemenėlis
Po lazdynu
Su šilkų juosta.

Avis parėjus pasakė kiaulei. Kiaulė atėjus rauda:

– Kriu kriu, pasikorė
Piemenėlis
Po lazdynu
Su šilkų juosta.

Kiaulė, parėjus namo, pasakė žąsiai. Žąsis atėjus rauda:

– Gir gir, pasikorė
Piemenėlis
Po lazdynu
Su šilkų juosta.
Išgirdęs vilkas apė myrį piemenėlio atbėgo į lazdyną ir piemenį sudraskęs suėdė.

FIKSUOTOJAS: Juozas Kovas

FIKSAVIMO METAI: 1898-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Griškabūdžio apyl., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 90-92, Nr. 33
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 33
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal