ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6819&FId=9680&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vieną kartą Viešpats Jėzus, vaikščiodams po svietą, nuejęs pas vieną ežerą, iš kurio bėgo upelis, ant katro buvo pastatyta melnyčia su vienomis girnomis, ir apsistojo pas jį. Regėdamas visus apaštalus pavargusius ir išalkusius, nusiuntė šventą Petrą prie melninkienės, kad iškepintų dvyliką kepalelių duonos ir atneštų pas ežerą. Šventas Petras, paėmęs visą dvyliką kepalelių, benešdamas apmislijo, kad nugis užteks pasistiprinti devyniais kepaleliais, o tris pakavojo į antį. Atnešęs padavė tuos devynius. Tada Viešpats tarė:
– Petrai, aš tave liepiau iškepinti dvyliką, o tu iškepinai devynius...
Šventas Petras, nenorėdamas, kad jį kiti apaštalai už vagį paskaitytų, tarė:
– Viešpatie, melninkienė suvisam maž miltų turinti – ledvos ne ledvos ir tus devynius teiškepė. Daugiau nebėra nė dulkies miltų pas aną.
Kiti apaštalai atsiliepė sakydami:
– Viešpatie, užteks, kad suvalgysime tus devynius.
O Viešpats, žinodamas, kas atsitiko su tais kepaleliais, prasijuokęs tarė Petrui:
– Nesuraugink, kaip žydas savo putpelėkius suraugino, ir patys pasmirdo...
Petras, nieko nebeatsakydamas, atsiklaupęs paėmė kepalelį, ir kiti apaštalai pasiėmė, pasimeldė priderančiai ir pradėjo valgyti. Bet šventam Petrui, kaip gaspadoriui, parūpo, kad apaštalai privalgytų iš tų devynių kepalelių, del to pats jis papentelį tik tesuvalgė, kad būtų kiti apaštalai sotinys. Ir visi privalgė, bet nebliko nėmaž – pasimeldė, pavalgę ejo toliau.
Beinant šventą Petrą apėmė didis silpnumas. Atsiminė anas, kad tą silpnumą gal nuraminti su duona, kurią tur antyje, o bijodamas kitiems apaštalams pasirodyti, kad turįs duonos, atsilieka ant pat galo ir įniko po kruopelę gnaibyti aną duoną ir valgyti. Viešpats, viską žinantis, numanė, del ko šventas Petras atsiliko. Ėmė aną kalbinti, užduodamas klausimus, kad negalėtų praryti vogtos duonos. Todėl ką tik sugromuliau, visą spjovė laukan iš burnos, kad galėtų duoti aiškų atsakymą ant klausimų, nes kad būtų nespjovęs, būtų supratę kiti apaštalai, kad ans ką norint laiko burnoj. Teip ir visą duoną sugromuliuojo ir išspjaudė – nė kąsnio negavo praryti! Regėdams Viešpats, kad Petras didiai nuvargęs, apsistojo ir tarė:
– Petreli, ar nenori valgyti?
Petras atsakė:
– Viešpatie, kas duos?
Viešpats tad tarė:
– Nu, nabagel, ar jau ir antį ištuštinai? Juk buvai tris kepalelius pakavojęs ant kito karto, o dabar atejo karts, kaip buvai mislijęs, kad atejo laiks jau užsikąsti su tuoms trimis duonomis...
Tai Petras regėdamas atsiliepė su didžiausiu gailesiu:
– Viešpatie, tikrai buvau mislijęs teip padaryti, ale apėmė silpnumas mane, norėjau pasistiprint ir valgiau, ale negavau praryti, nes reikėjo duoti tau atsakymus, ir visą išspjaudžiau, o bekramsnodams dideliai esu nuvargęs – dovanok man, kad apkrividijau kitus apaštalus, pakavodams duoną ant tokio laiko, kuriame būsime dideliai nuvargę, o par silpnybę savo nebsulaikiau ir nė pats savęs nepasotinau...
Ėmė gan griaudžiai verkti. Viešpats, regėdamas didį ano gailesį, tarė:
– Atleista tau yra kaltis del to, kad su gera intencija buvai pavogęs, nors ir ant prasto paejo, bet vienok tegul būna apversta ant pašlovinimo mano vardo, nes iš kožno vieno miltelio, buvusio tuoj duonoj, išaugs po grybą, tai ta duona tegul bus sėkla grybų.
Ledvos tą tik pasakė Viešpats, paveizėjo apaštalai į užpakalį ir paregėjo tris devynius tiltus grybų. Iš kožno kukulelio buvo kitoki grybai. Teip kaip buvo trys kepaleliai, ir išejo trys devyni tiltai tikrųjų grybų, kurius žmonės ir šiandieną su didžiausiu noru renka del savo maitnasties.

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Mosėdis, mstl., Mosėdžio sen., Skuodo r. sav., Klaipėdos apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 74-76, Nr. 27
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 27
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinės krikščionių-stabmeldžių.

Spausdinti

Atgal